Apie premenstruacinį sindromą, dar kitaip vadinamą PMS, kuris pasireiškia vaisingo amžiaus moterims yra girdėjęs kone kiekvienas. Tačiau ar žinojote, kad egzistuoja dar vienas panašus, bet kur kas sudėtingesnis sutrikimas vadinamas premenstruaciniu disforiniu sindromu (PMDS)? Tyrimų duomenimis, PMDS kenčia nuo 3 iki 8 procentų 20-35 metų moterų.
PMDS – kas tai?
Premenstruacinis disforinis sindromas, tai būklė panaši į premenstruacinį sindromą, kuri sukelia kur kas sunkesnius negalavimus, kurie gali trukdyti įprastai kasdienei veiklai. PMDS pasireiškia likus savaitei ar dviem iki mėnesinių pradžios, kai po ovuliacijos ima keistis hormonų pusiausvyra.
PMDS simptomai:
PMDS diagnozavimas
PMDS diagnozuojama įvertinus vienerius metus ar ilgiau trunkančius simptomus, kurie pasireiškia liuteininės fazės metu ir baigiasi folikulinės fazės metu.
Nustačius sunkų PMS ar PMDS, galima iškart pradėti gydymą. Pradžioje, maždaug du – tris mėnesius, rekomenduojama nefarmakologinė terapija, pavyzdžiui:
Jei išbandžius aukščiau išvardintus metodus moters savijauta negerėja, tuomet siūlomas farmakologinis gydymas – gydoma gydymas diuretikais, analgetikais, antihistamininiais, prostaglandinų inhibitoriais, SSRI antidepresantais (fluoksetinas, sertralinas, paroksetinas, venlafaksinas, citalopramas, klomipraminas), anksiolitikais (alprazolamas, bušpironas), ovuliacijos slopintojais (estrogenai, progestinai, danazolis, GnRH agonistai).
Kas sukelia PMDS?
Tiksli premenstruacinio disforinio sindromo priežastis kol kas nėra žinoma. Vis dėlto, mokslininkai mano, kad tai gali būti nenormali reakcija į įprastus hormonų pokyčius, kurie vyksta kiekvieno menstruacijų ciklo metu.
Tokie hormonų pokyčiai gali sukelti serotonino trūkumą, kuris susiaurina kraujagysles ir gali paveikti nuotaiką bei sukelti fizinius simptomus.
Nors PMDS gali išsivystyti bet kuriai moteriai, tačiau kai kurioms pacientėms rizika gali būti didesnė. Dažniau serga:
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų
Kitas faktas
Komentarai