Vaikams reikalinga nuolatinis dėmesys ir kontrolė. Jų negalima palikti vienų, be priežiūros – ypač kai jie tik išmoksta šliaužioti ir vaikščioti, pasiekti tai, kas padėta ant stalo arba lentynose. Maži vaikai pasaulį pažįsta ne tik pirštukais, bet ir burna – tai reiškia, kad mažylio skrandyje arba kvėpavimo takuose gali atsidurti begalė sunkiai įsivaizduojamų dalykų. Būsena, kai vaikas praryja arba įkvepia svetimkūnį, gali būti pavojinga ir sveikatai, ir gyvybei, todėl reikia žinoti, kokių priemonių imtis nelaimės atveju.
 
Svetimkūniai virškinimo sistemoje
 
Vaikų chirurgijoje svetimkūniai, ypač pirmaisiais mažylio gyvenimo metais, – ne retenybė. Gydytojai netgi renka aptiktų ir pašalintų daiktų kolekcijas. Kaip rodo statistika, kas ketvirtas 5–6 metukų vaikas bent kartą gyvenime yra prarijęs ką nors, dėl ko tėveliai vėliau labai jaudinosi.
 
Žaisliukų ir kitų daiktų kišimas į burną – vienas iš mažylio vystymosi etapų, arba, kaip sakoma, „oralinė pasaulio pažinimo stadija“. Taip jūsų atžala gauna informacijos apie daiktų formą, ypatybes ir skonį. Tėvelių užduotis yra padaryti taip, kad šis pažinimas burna būtų kaip galima saugesnis, todėl reikia atidžiai žiūrėti, kas patenka į vaiko rankas ir burną: tai turi būti stambūs daiktai su saugiu paviršiumi. Tačiau visi mes esame žmonės, pasitaiko, kad ką nors pamirštame, o sužiūrėti mažąjį tyrinėtoją galima taip pat ne visada.
 
Dažniausiai įvairūs pašaliniai daiktai patenka į burną žaidimų metu, jeigu mažylį labai sudomina koks nors daiktas. Kaip jis pasišalins, labai priklausys nuo to daikto dydžio, formos, paviršiaus ir rūšies – ne visi jie pavojingi mažam vaikui, ir toli gražu ne visada reikia baimintis. Smulkius svetimkūnius organizmas neretai pašalina pats – tada tėveliai randa prarytą smulkmeną vaiko puoduke. Tačiau išlieka tikimybė, kad, atrodytų, nereikšmingas daiktelis užstrigs stemplėje arba žarnyne. Skrandyje gali likti tik gana stambūs ir sudėtingos formos daiktai.
 
Jeigu svetimkūnis yra stemplėje
 
Tai labai pavojinga situacija, nes vaikučio stemplė yra labai jautri ir pažeidžiama. Be to, joje yra grupė raumenų, kurie dirginant daikto kraštais yra spazmuojami, prasideda komplikacijos. Štai kodėl būtina žinoti, kokie simptomai turėtų priversti sunerimti.
 

• Visų pirma, ryjant mažyliui skaudės, jis rodys į krūtinkaulį ir krūtinės ląstą.
• Rydamas seiles jis skųsis diskomfortu, kieto maisto gali nepraryti visai.
• Pavojaus varpais reikia skambinti, jeigu vaiką ima pykinti arba jis nori vemti, jeigu atsiranda kosulys.

 
Jeigu pasireiškė kuris nors iš šių simptomų, nedelsdami kreipkitės į artimiausią stacionarą. Delsimas tokiais atvejais baigiasi skylėmis stemplėje ir kitomis gyvybei pavojingomis pasekmėmis.
 
Svetimkūnis virškinimo sistemoje
 
Labai dažnai, jei tėveliai susivokia, kad mažylis kažką prarijo, tačiau nėra jokių išorinių požymių, nemalonių pojūčių, pasirenkama laukimo taktika. Tačiau laukti, kol svetimkūnis pasišalins pats, galima ne visada – net jeigu atrodo, kad vaikas atrodo išoriškai sveikas. Yra daiktų, kurių jau pats buvimas virškinimo trakte kelia pavojų, tad laukti, kol jie nukeliaus į puoduką, yra kenksminga atžalos sveikatai ar netgi gyvybei.
 
Prie tokių potencialiai pavojingų daiktų, kuriuos būtina tuoj pat pašalinti (žinoma, ne be specialisto pagalbos), priskiriama:
 

• Adatos, smeigtukai, sąvaržėlės, dantų krapštukai, žvejybos kabliukai, vinys ir kiti labai aštrūs bei smulkūs daiktai;
• Daiktai nuo trijų centimetrų ilgio;
• Bet kokio tipo maitinimo elementai, baterijos („piršteliai“, „tabletės“ iš žaisliukų, laikrodžių ir pan.);
• Magnetai (ypač jeigu mažylis jų prarijo ne vieną, o kelis);
• Stiklas, keramikos šukės aštriais kraštais;
• Stambūs vaisių kauliukai (persikų, abrikosų, slyvų).

 
Ne ką mažiau svarbu stebėti vaiką, jeigu jis prarijo aptakios formos ir nedidelio dydžio daiktą (pavyzdžiui, sagutę, apvalų akmenuką, rutuliuką, monetą). Laukti ir tikrinti vaiko puoduką reikėtų nuo vienos iki 3–4 parų. Jeigu per tą laiką daiktas neatsirado, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
 
Tuo atveju, jeigu nematėte, kaip vaikas ką nors praryja (jis, pavyzdžiui, pabėrė ant žemės monetas ir ėmė kišti jas į burną), reikėtų nuodugniai apžiūrėti visą butą. Gali būti, kad smulkmė nusirito po lova arba po spinta, ir jums visai nereikia jaudintis.
 
Kas galima, o kas – ne?
 
Labai paplitusi tėvelių klaida yra ta, kad vaikučiui daroma daug klizmų, arba duodama laisvinamųjų, tikintis, kad prarytas daiktas greičiau pasišalins. Tai yra tiesiog neatleistina, nes jau pats svetimkūnis virškinimo sistemai yra didžiulis stresas, o jos veiklos stimuliavimas gali baigtis organų trauma (judėdamas daiktas juos pažeis), arba tuo, kad svetimkūnis iš viso įstrigs žarnyne, susiformuos žarnyno nepraeinamumas.
 
Jeigu jums atrodo, kad mažylis prarijo pavojingą daiktą, pirmiausia reikia kviesti greitąją pagalbą. Iki jos atvykimo nemėginkite ištraukti svetimkūnio savarankiškai, kad nesukeltumėte kokių nors papildomų traumų. Negalima mėginti išpurtyti daikto, mėginti nustumti toliau duonos plutele, nereikėtų vaikučio maitinti arba girdyti (jeigu daiktas gana stambus, turi aštrius kampus ir jį reikia ištraukti).
 
Jeigu vaikas prarijo smulkų pinigėlį, sagutę arba nedidelį rutuliuką, kitaip tariant, daiktą bukais ir nuapvalintais kraštais (iki 1–2 cm dydžio), šiokių tokių priemonių vis dėlto galima imtis. Padėkite pasišalinti svetimkūniui maitindami vaiką produktais, kuriuose būtų daug ląstelienos (pavyzdžiui, vaisiais, daržovėmis, gaminiais su sėlenomis).
 
Jeigu nesate tikri, kad mažylis kažką prarijo, arba žinote, kad prarijo, bet nematėte, ką būtent, tris paras atidžiai stebėkite vaiko būklę. Jeigu atsiranda pavojingai atrodančių simptomų, skubiai kreipkitės į vaikų ligoninėje dirbantį chirurgą.
 
Kokie simptomai išduoda, kad būtina specialisto pagalba?
 

• Vaikui skauda pilvą. Skausmas konkrečioje vietoje arba plintantis, nesilpsta, o tik stiprėja;
• Vaiką ima pykinti, jis pradeda vemti (paprastai – po kelis kartus);
• Išmatose atsiranda kraujo. Kraujuojama po tuštinimųsi arba tarp jų;
• Jeigu atsiranda kokių nors kitų neaiškių simptomų, kurių iki praryjant svetimkūnį nebuvo.

 
Visais šiais atvejais būtina skubi gydytojo apžiūra. Geriau apsidrausti ir pasitikrinti, o ne laukti kartais labai liūdnų pasekmių.
 
Svetimkūnis kvėpavimo sistemoje
 
Iš vaiko burnos daiktas gali patekti arba į stemplę, arba į kvėpavimo takus. Pastarasis atvejis yra itin pavojingas, nes svetimkūnis kliudo į plaučius patekti orui. Vaiko kvėpavimo takų ypatybė yra ta, kad leidžiantis į apačią mažėja jų skersmuo. Trachėja ir bronchai minkšti, pasiduodantys, tad kosulio metu svetimkūnis gali leistis giliau. Jeigu daiktas gana stambus ir uždengia trachėją, galima uždusti, ištinka mirtis.
 
Dažniausiai nukenčia vaikučiai iki 3–5 metukų amžiaus – jie labai mėgsta viską kišti į burną, be to, visa tai dažniausiai vyksta žaidimų metu, juokiantis, verkiant, kalbant prie stalo. Paprastai į kvėpavimo takus patenka įvairios sėklos, maisto gabalėliai, grūdai, pupos, lukštai, smulkūs žaisliukai, rutuliukai, saldainiai ir siūlai.
 
Kaip tai pasireiškia?
 
Dažniausiai nukenčia dešinysis bronchas, nes jis yra didesnis ir platesnis. Visų pirma, ištinka kosulio priepuolis, nusilpsta kvėpavimas, plaučiuose girdėti švilpimas. Be to, pastebimi viršutinių kvėpavimo takų stenozės (susiaurėjimo) požymiai: dusimas, ilgesnis įkvėpimas, pamėlęs veidas, svetimkūnio pojūtis ir švokščiantis balsas. Jeigu svetimkūnis užstrigo trachėjoje, šaukiant arba verkiant galima girdėti pliaukšėjimą. Svetimkūnis gali sukelti ir komplikacijų – ypač jeigu tai maisto produktai su aliejumi arba riebalais. Gali išsivystyti bronchitas, plaučių uždegimas, pūlinis abscesas, pavojingas gyvybei pūlinis krūtinės ertmės uždegimas.
 
Jeigu pastebėjote, kad pasireiškė kuris nors iš minėtų simptomų, tuojau pat kvieskite greitąją pagalbą arba vežkite vaiką į ligoninę. Nemėginkite savarankiškai pašalinti svetimkūnio, jeigu vaikutis gali kvėpuoti. Neslopinkite jo kosulio.
 
Jeigu mažylis pamėlsta, ima dusti, reikia kviesti reanimaciją, o iki jos atvykimo pamėginti ištraukti svetimkūnį patiems:
 

• Vaikui iki vienerių metukų amžiaus. Paguldykite pilvuku ant rankos dilbio, prilaikydami smakriuką ir nugarą, galva (veidu žemyn) – maždaug 60 laipsnių kampu. Delno kraštu (riešine dalimi) padaužykite tarp menčių maždaug 5 kartus, apžiūrėkite burnytę, ar neiškrito svetimkūnis. Jeigu rezultato nėra, paguldykite vaikutį sau nugaryte ant kelio, nuleiskite jo galvą žemiau už užpakaliuką, 4–5 kartus spustelėkite po krūtine (nespauskite pilvo). Jeigu svetimkūnis pasišalino – išimkite jį. Jeigu neišėjo, iki greitosios atvykimo kartokite šiuos veiksmus ir stenkitės ventiliuoti plaučius.
• Vyresniam nei metukų vaikui. Atsistokite už nugaros, apimkite rankomis per vaiko juosmenį ir spauskite pilvą tarp bambos ir krūtinkaulio. Staigiai spustelėkite aukštyn 4–5 kartus su 3–5 sekundžių intervalu, jeigu svetimkūnis pasišalino – išimkite jį. Jeigu ne – kartokite toliau, nepanikuokite patys ir raminkite vaiką.

 
Gydymas
 
Vaikai, prariję svetimkūnį, guldomi į vaikų chirurgijos skyrių. Visų pirma, bandoma išsiaiškinti, kurioje vietoje daiktas užstrigo, kokio jis pobūdžio. Jeigu jis geležinis – tai galima padaryti atlikus rentgeno nuotrauką. Tačiau maisto ir plastiko tokiose nuotraukose nematyti. Dažnai pasitelkiama ir endoskopija – plona žarnelė su kamera ir žnyplėmis įstatoma į stemplę, skrandį ir žarnyną, apžiūrimos sienelės ir turinys, svetimkūnį bandoma sugriebti ir ištraukti. Procedūra kartais atliekama net be narkozės.
 
Su bronchais viskas daug sudėtingiau – manipuliacijos atliekamos tik užmigdžius mažąjį pacientą. Po to vaikutis stebimas. Jeigu reikia, skiriama antibiotikų, kad bronchuose ir plaučiuose neprasidėtų infekcija.
 
Atsargumo priemonės
 
Dažniausiai tokių nelaimių nutinka dėl tėvelių neatsargumo, tad kai tik mažylis ima šliaužioti, keturiomis apeikite visą butą ir surinkite smulkius ir pavojingus daiktus. Pirkite tik tuos žaislus, kurie tinka vaikui pagal amžių, be smulkių detalių, kurios galėtų atsiklijuoti arba nulūžti. Nepalikite atžalos žaisti be priežiūros su monetomis, sagomis ar kruopomis. Jeigu turite išeiti iš kambario, atidžiai apžiūrėkite žaislus, o dar geriau – imkite mažylį su savimi. Stenkitės niekada neišleisti sūnelio arba dukrytės iš akių!
 
Būkite sveiki!