Alpimas – tai būsena, kurią sukelia sumažėjęs galvos smegenų aprūpinimas deguonimi. Prieš tai galima jausti silpnumą, galvos svaigimą, aptemsta akyse, netenkama sąmonės.
Tai gana dažnai nutinka paaugliams, todėl tėvams praverstų žinoti, kas sukelia tokias būsenas, kaip reikėtų reaguoti tokioje situacijoje. Be to, turėdama šiokį tokį supratimą apie alpimus, galėsi atskirti, kada vaikas tikrai praranda sąmonę, o kada tik apsimeta, kad išvengtų bausmės arba gautų tai, ko nori.
Alpimo priežastys
Labiausiai paplitusi vaikų alpimo priežastis – vegetacinė nervų sistemos veiklos sutrikimai (būtent tos dalies, kuri reguliuoja širdies, kraujagyslių ir visų vidaus organų darbą). Paprastai ji stabilizuojasi, kai vaikas lytiškai subręsta, todėl keliolikmečiai atsiduria rizikos grupėje. Labiausiai alpti linkusios aukštos ir plonos 13–14 metų mergaitės. Jų centras, atsakingas už kraujagyslių išsiplėtimą ir susitraukimą, gana dažnai nespėja laiku sureaguoti padidėjusiu kraujospūdžiu (pavyzdžiui, pakeitus kūno padėtį). Dėl to neretai ir jaučiamas galvos svaigimas, netgi alpstama (paprastai – kai staiga pereinama iš horizontalios padėties į vertikalią, arba jeigu ilgai esama horizontalioje padėtyje – tokiu atveju kraujas paskirstomas apatinėms galūnėms, tačiau kraujagyslės nepakankamai greitai reaguoja į susilpnėjusią smegenų kraujotaką. Vadinasi, smegenų ląstelėms ima trūkti deguonies, ir vaikas netenka sąmonės).
Būdingas šio alpimų tipo bruožas yra tai, kad jie daugeliu atvejų po truputį vystosi, progresuoja. Dėl šios priežastis vaiką, jeigu jis pajunta spengimą ausyse ir galvos svaigimą, reikia tuoj pat pasodinti ir nuleisti jo galvą kaip galima žemiau, arba paguldyti ir pakišti po kojomis pagalvę.
40-50 % žmogaus kūno šilumos gali būti išvėdinta per galvą (be kepurės), nes galvoje yra labai daug kraujagyslių
Kitas faktas
Komentarai (3)