Vyrai bičių nuodais gydosi prostatą, moterys – lengvas varikozės formas ir uždegimo apimtus sąnarius: bičių nuodų komponentai pasižymi stimuliuojamuoju kraujagyslių ir kapiliarų poveikiu, mažina kraujo krešumą.

Labai savotišką eksperimentą atliko kinas Li. Jis buvo narkomanas, kovai su savo žalingu įpročiu iššvaistęs dešimtį metų ir galybę pinigų. Kadangi jam niekas nepadėjo, 1999 metais jis išsikėlė gyventi į kalnus, tapo atsiskyrėliu. Kartą visai atsitiktinai jam įgėlė laukinė bitė. Įgėlimas padėjo įveikti vyrui abstinencijos sindromą. Nuo to karto, kai tik vėl atsirasdavo šis negalavimas, Li kartodavo procedūrą, kol visiškai pasveiko.

Apiterapeuto priimamajame

Ryžtis pasekti kino pavyzdžiu nėra taip jau paprasta. Apiterapeutai deda visas pastangas, kad procedūra būtų kuo mažiau nemaloni. Jų kabinete visada skamba rami muzika, yra daug žalumos. Pacientui suteikiami visi patogumai. Tada pincetu paimama bitė ir dedama ant uždegimo apimtos vietos – jeigu problema „arti paviršiaus“. Jeigu jos šaknys glūdi giliau, bitė dedama ant biologiškai aktyvių taškų. Geluonis paliekamas 10–15 minučių, kad į paciento kūną patektų visi nuodai.

Bitės įgėlimas skausmingas, nuodai veikia dar ilgą laiką: deginimo jausmas ir patinimas gali neatslūgti dar keletą dienų. Bitės likimas dar liūdnesnis – palikusi geluonį, ji greitai miršta.

Gydymo trukmė ir procedūrų skaičius skiriasi – kiekvienas atvejis individualus. Dažniausiai pradedama nuo vieno įgėlimo – norint patikrinti, ar nebus alerginės reakcijos, palaipsniui didinant iki 4–5 per vieną seansą (per visą gydymą – maždaug 40–60).

Išsėtinės sklerozės atveju reikia 2–3 kursų per metus su 1,5–2 mėnesių intervalais. Kiekviena procedūra kainuos apytiksliai 60 litų.