Didesnį ar mažesnį pavojų kelia bet koks apsinuodijimas (jis sutrikdo svarbiausių žmogaus organų ir sistemų funkcijas ir netgi gali tapti mirties priežastimi), todėl visuomenės sveikatos specialistai pataria, kaip užkirsti kelią nelaimei ir kaip suteikti pirmąją pagalbą apsinuodijus.
 
Apsinuodyti galima alkoholiu, narkotikais, dujomis, skysčiais, įvairiomis cheminėmis medžiagomis, pasenusiais maisto produktais, grybais ir uogomis, nuodingais augalais, vaistais. Daug apsinuodijimų įvyksta dėl pačių apsinuodijusių kaltės – neatsakingai vartojant alkoholį, medikamentus. Kita dalis apsinuodijimų užfiksuojama dėl neatsargumo (dažniausiai apsinuodija vaikai iki 7 metų amžiaus, paragavę nesaugiai laikomų medikamentų, apsaugos priemonių nuo kenkėjų, alkoholio). Nuodai į organizmą patenka per burną, kvėpavimo takus, per odą ir gleivines.
 
Kaip išvengti apsinuodijimų?
 

• Nelaikykite medikamentų lengvai vaikams pasiekiamose vietose.
• Jei vaistai skirti vaikams gydyti, nurodytu laiku paduokite juos patys.
• Nevadinkite vaistų ,,saldainiais“, kad mažamečiai nesugalvotų jų pasiūlyti kitiems draugams kaip saldainio ir be reikalo nevartotų patys.
• Nekaupkite vaistų atsargų, nes jie turi savo galiojimo laiką, o pasenę vaistai taip pat gali tapti apsinuodijimo priežastimi.
• Laikykite vaistus ar chemines medžiagas originaliose pakuotėse.

 
Apsinuodijimas įtariamas, jei:
 

• žmogus pradėjo keistai elgtis;
• žmogui sutriko sąmonė;
• žmogui staiga sutriko gyvybinės funkcijos.

 
Pirmoji pagalba apsinuodijus
 
Apsinuodijus per burną. Reikia praskiesti nuodą dideliu vandens kiekiu. Pienas nėra priešnuodis, o kartais gali būti netgi žalingas. Nenaudokite sodos, valgomosios druskos. Be konsultacijos su medikais neplaukite skrandžio. Nebandykite sukelti vėmimo, jei apsinuodyta plovimo priemonėmis, rūgštimis, šarmais arba šampūnais. Taip pat reikėtų vengti sukelti vėmimą tais atvejais, kai trinka sąmonė, nes pacientas gali užspringti, o skrandžio turinys pakenkti plaučiams.