Atliktoje studijoje skelbiama, kad net trečdalis vandenynų teritorijos yra stipriai paveiktos verslinės žvejybos. Žvejybos poveikis pasaulio vandenynų ekosistemoms mokslininkų įvertintas panaudojant vandenynų ir jūrų pirminę produkciją, t.y. apskaičiuojant, kiek autotrofų (dumblių, jūrinių augalų ar kitų fotosintezę vykdančių organizmų) sukurtos biomasės reikia, kad galėtų užaugti visame pasaulyje kasmet sužvejojamas žuvies laimikis. Šis dydis vadinamas reikalingu pirminės produkcijos (RPP) kiekiu.

"Žuvininkystės ūkiuose žuvies auginimui sunaudojama apie 40 proc. pirminės produkcijos, o daugelyje pasaulio vandenynų regionų sugaunamoms žuvims reikalingas pirminės produkcijos kiekis siekia 30 proc. ir daugiau. Žmonės daugelyje pasaulinio vandenyno dalių elgiasi kaip savo ūkyje," – sako gamtosaugos specialistas Robertas Staponkus.

Anot jo, kai sužvejojamam laimikiui užaugti reikia 30 proc. ir daugiau pirminės produkcijos, laikoma, kad žuvų ištekliai yra pereikvoti. Gauti atliktos studijos rezultatai leidžia teigti, kad žvejyba pasauliniuose vandenyse nėra tvari. Jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nesikeis, kai kurios komercinės žuvų rūšys tiesiog išnyks.