Japonų virtuvė – populiari visame pasaulyje. Ir Lietuva tikrai nėra išimtis. Japoniškų restoranų ir suši barų galima rasti praktiškai kiekviename rajone, tačiau ar svetimos kultūros maistas tikrai tinkamas Europiečio skrandžiui? Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad ne visiems suši yra vienodai naudingi.

Suši – tai tradicinis japonų virtuvės patiekalas, gaminamas iš ryžių, įvairių jūros produktų ir kitų ingredientų. Būtinas suši, ir beje, nemažos dalies kitų japoniškų patiekalų ingredientas – jūros dumbliai, Japonijoje vadinami “Nori”. Apie jūros dumblių naudą japonai žinojo jau IX amžiuje: juose gausu baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų.

Kodėl japoniški patiekalai kenkia?

Kaip teigia Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro pareigūnai, skirtingų tautybių žmonių skrandžiuose gyvena skirtingos bakterijos. Prancūzijos mokslininkai, kuriems vadovavo Miriam Cizek, nustatė, kad Japonijos gyventojų žarnyne yra specialių fermentų, kurie padeda įsisavinti  vandens dumblius. Bakterijos Bacteroides plebeius dėka japonai sugeba geriau įsisavinti šią naudingą jūros gėrybę. O štai europiečių skrandis šį tradicinį japonų patiekalų ingredientą apdoroja ir suvirškina ganėtinai sunkiai.

Vandens dumbliuose gausu polisacharidų - vieno iš svarbiausių energijos šaltinių, kuris atsiranda virškinant maistą. Polisacharidai dalyvauja imuninės sistemos procesuose, užtikrina ląstelių sukibimą audiniuose ir yra pagrindinė organinių biosferos medžiagų masė. Tačiau kuomet žarnyno floroje nėra specifinių fermentų, organizmas negali pasisavinti polisacharido, esančio maisto produktuose. Taigi Japoniško maisto nauda gali būti gerokai pervertinta, nes šis maistas – nepritaikytas europiečių skrandžiui.