Beje, yra ir dar vienas didelis minusas: tai, ką mes dažnai vadiname japoniška virtuve, dažniausiai su tikrąja japonų virtuve neturi nieko bendro. Visų pirma dėmesį reikėtų atkreipti į šviežią žuvį, kuri naudojama suši: šiam patiekalui tinka arba jūrinės žuvys, kuriose nėra parazitų, arba gėlavandenės, tačiau apvirtos žuvys. Deja, teisybė yra tokia, kad tikrai ne viename “restorane” žuvis nėra tinkamai paruošiama. Aplamai, suši dėl savo sudėties turi būti itin šviežias produktas, todėl parduotuvėse pardavinėjamų iš anksto paruoštų suši pirkti tikrai nerekomenduojame.

Dar vienas japoniškos virtuvės pavojus – didelis sojos padažo kiekis. Vos keliuose šaukštuose sojos yra gramas druskos, o suaugusiam žmogui per dieną nerekomenduojama suvalgyti daugiau nei 6 gramus druskos. Taigi, būkite atsargūs, nes druskos perteklius sukelia kraujo spaudimą ir skatina širdies priepuolius.

Kodėl japoniški patiekalai naudingi?

Tradiciniame suši dažniausiai būna šie ingredientai: ryžiai, žuvis (dažniausiai žalia), ryžių actas, japoniški krienai (Wasabi), jūros dubliai (Nori) ir padažai, pagaminti iš sojos arba imbiero. Apžvelkime kiekvieną ingredientą atskirai:

Ryžiai – suteikia sveikam maisto racionui būtinų angliavandenių ir ilgam laikui nuslopina alkio jausmą, taigi jie puikiai tinka norintiems sulieknėti.

Šviežia žuvis – puikus baltymų šaltinis. Riebioje žuvyje yra gausus kiekis riebiųjų Omega 3 rūgščių, kurios labai naudingos prevencinėje kovoje prieš širdies ir kraujagyslių ligas. Be to, žuvyje gausu naudingų mineralų bei vitaminų.

Japoniški krienai – vitamino C ir kalcio šaltinis. Šiame prieskonyje yra antioksidantai, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Be to, šie krienai turi antiseptinių savybių, kurios būtinos valgant žalią žuvį.