Dažnas iš mūsų nėra labai patenkintas savo kūno formomis ir svoriu. Dažniausiai probleminės vietos – pilvo, šlaunų, sėdmenų sritys, kuriose susikaupusi didesnė riebalų masė. Perteklinis riebalų kiekis ne tik verčia jaustis nepatogiai, bet ir tam tikrais atvejais gali turėti įtakos rimtiems sveikatos sutrikimas.

Tiesa, kūno rengybos specialistai atkreipia dėmesį, jog kūno svoris nėra objektyvus rodiklis, atsakantis, ar turime perteklinių riebalų kiekį, ar riebalų trūkumą. Skaičius, kurį išvystame, atsistoję ant buitinių svarstyklių, viso labo rodo bendrą kaulų, raumenų, vidaus organų, vandens ir riebalų masės svorį.

Gerokai tikslesniu ir objektyvesniu yra laikomas kūno riebalų masės procentas. Jis apskaičiuojamas atlikus kūno kompozicijos analizę. Tikslią procentinę savo riebalų masę šiandien galima sužinoti sveikatos įstaigose, daugumoje sporto klubų ir didžiosiose „BENU vaistinėse“.

Kada reikėtų susirūpinti?

BENU vaistininkės profesionalios kūno rengybos sportininkės Jūratės Vaičiūnienės teigimu, reikiamas (ar normalus) riebalų masės kiekis organizme kiekvienam žmogui yra skirtingas: „Kai kurios moterys, tarkime, genetiškai paveldi itin liekną figūrą, tačiau tai nereiškia, jog jos kažkuo serga“.

Visgi sveikatos specialistai yra aiškiai apibrėžę procentinę riebalų masės normą, kurios nereikėtų viršyti (ar kurią būtina pasiekti). „Antsvoris vyrui yra konstatuojamas, jeigu jo organizme yra daugiau nei 26 proc. riebalinės masės, o moteriai – 32 proc. Ir atvirkščiai, kritinė žema riba pasiekiama tuomet, kai vyro organizme lieka 2–4 proc., o moters – 10–12 proc. riebalų“, – komentuoja vaistininkė.

Sportininkė taip pat atkreipia dėmesį, jog kūno masės indeksas (KMI), pagal kurį dažnas yra linkęs vertinti savo kūno formas, ne visuomet atskleidžia problemą: „Svarbu yra matuoti liemens ir klubų apimtį, santykį. Pilvinio (abdominalinio) nutukimo atveju, kai kojos yra lieknos, lyginant su riebaliniu „ratu“ pilvo srityje, KMI rodiklis gali rodyti normą, tačiau sveikata nebus puiki.“