Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, seniai populiari prekyba naudotais daiktais ir dėvėtais drabužiais. Užsienyje keli kaimynai rengia mažus gatvės turgelius, lietuviai įkūrė dėvėtų drabužių parduotuves. Juk dažnas pagalvoja, kam pirkti brangiai kainuojantį drabužį (juo labiau, kad ne visada jo kokybė atitinka kainą), jeigu gali nusipirkti madingą dėvėtą ir sutaupyti pinigų. Šį požiūrį dar labiau sustiprino krizė, kuri vienaip ar kitaip palietė beveik visus. Tačiau kai kuriems žmonėms – tai vienintelė galimybė apsirengti.
Į dėvėtų drabužių parduotuves užsuka ne tik gaunantys mažesnes pajamas. Vis labiau populiarėjant žaliųjų idėjoms šios parduotuvės tampa puikia alternatyva prekybos centrams ir neapgalvotam pirkimui. Juk prailginus drabužio dėvėjimo laiką saugoma aplinka – neskatinama gaminti vis naujų, o ir apsiperkama šiose parduotuvėse atidžiau. Tačiau daugeliui kyla klausimas, ar dėvėti drabužiai saugūs?
Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus dėvėti drabužiai turi būti specialiai apdorojami dezinfekcinėmis medžiagomis. Vyriausybė liepos mėnesį priėmė nutarimą, kuriuo patvirtino mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimus. Naujos taisyklės taikomos ir prekiaujantiems dėvėtais drabužiais, mat jos patikslino dėvėtų drabužių importo į Lietuvą tvarką.
Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjos Loretos Čerauskienės teigimu, dėvėtų drabužių parduotuvėse prie kiekvienos drabužių siuntos turi būti pridėtas dokumentas apie drabužių apdorojimą, taip pat nurodyta, kad atvežti drabužiai nėra kenksmingi sveikatai. Dokumentuose privaloma nurodyti apdorojimo dokumentą išdavusios įmonės pavadinimą, kitus reikiamus rekvizitus, o taip pat apdorojimui naudotų cheminių medžiagų pavadinimus. Tai taikoma visiems į Lietuvą įvežamiems dėvėtiems drabužiams.
Širdies ir kraujagyslių ligos – sveikatos sutrikimas, kasmet nusinešantis daugiausia žmonių gyvybių.
Kitas faktas
Komentarai