Krūtinė moterims kelia daug daugiau rūpesčių ir nerimo, negu bet kuri kita kūno dalis. Nors nustatyta, kad dailiosios lyties atstovėms tikimybė mirti nuo širdies smūgio yra penkis kartus didesnė, negu nuo krūties vėžio, tiesa ta, kad dauguma iš jų šios ligos bijo daug labiau. Tik ar tikrai tikimybė ja susirgti yra tokia didelė, kaip jos įsivaizduoja? Net jeigu ja ir susergama, dar visai nereiškia, kad tai tolygu mirties nuosprendžiui. Jeigu liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, mūsų dienomis ją galima išgydyti.

Didelė su krūtine susijusių problemų dalis neturi su vėžiu jokių sąsajų. Kiekvienos moters krūtys yra unikalios formos, dydžio, gali turėti miomą arba auglį, ir visa tai bėgant metams keičiasi, nes didelę įtaką tam daro hormonai ir laikas. Didžioji dauguma šių pokyčių yra visiškai natūralūs. Nors iš pradžių jie gali labai išgąsdinti, ne visi dariniai yra piktybiški, ir ne dėl visų reikia pradėti skambinti pavojaus varpais.

Ką galima padaryti? Išvengti sudėtingų problemų lengviausia, jeigu laiku imsitės profilaktikos priemonių.

Būkite budrios. Nuo šios akimirkos pradėkite sekti savo krūtinės būklę. Išsiaiškinkite, kokie jūsų krūtinės audiniai įprastu metu. Jeigu jums per keturiasdešimt, ir menstruacijų ciklas vis dar normalus, atkreipkite dėmesį į tai, kaip tie audiniai pasikeičia – tada lengvai žinosite, kurie pokyčiai yra normalūs. Tai reiškia, kad turite savarankiškai apžiūrėti krūtinę kartą per mėnesį, apsilankyti pas gydytoją ne rečiau, kaip kartą per metus, ir svarbiausia – kasmet darytis mamogramą (o kai kuriais atvejais netgi ir dažniau). Nepabijokite kreiptis į specialistą, net jeigu kyla mažytė abejonė ar problema, kuri jums neatrodo labai rimta.