• Geras baltymų ir maistinių medžiagų šaltinis. Sojose daug aukštos kokybės, lengvai pasisavinamų baltymų, iki 2 proc. lecitino, A, B, D grupės vitaminų, kalio, fosforo, geležies, kalcio, magnio bei druskų. Baltymai yra išskirtinai svarbūs, kadangi juose gausu augančiam, bręstančiam bei senstančiam organizmui nepakeičiamų aminorūgščių.
• Nauda moterų sveikatai. Sojose esančios augalinės kilmės medžiagos fitoestrogenai padeda sureguliuoti moteriškų hormonų pusiausvyrą, tai palengvina priešmenstruacinį sindromą, pagerina savijautą menstruacijų bei menopauzės metu.
• Apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Vartojant sojos produktus gali sumažėti cholesterolio koncentracija kraujyje, todėl mažėja ir aterosklerozės (kurios pasekmė – insultai ir infarktai) rizika.
• Fermentuoti sojų produktai reguliuoja žarnyno veiklą, gali padėti ištirpinti tulžies akmenis, tinka sergant diabetu (padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje).
• Sojų izoflavonai padeda reguliuoti ląstelių augimą, kuris apsaugos nuo kai kurių vėžio formų, pavyzdžiui, krūtų.
• Soja veiksmingas produktas osteoporozės profilaktikai, kadangi sojų baltymai padeda įsisavinti kalcį ir taip sustiprina kaulus.

 
Sojos trūkumai
 
Kalbant apie sojų produktų naudą ir neigiamą poveikį, svarbu atkreipti dėmesį, jog natūralios sojų pupelės ir fermentuotos yra du skirtingi produktai.
 
„Iš fermentuotų sojų pupelių pagaminti produktai yra naudingi sveikatai, fermentuojant pupeles specialiai paruoštu raugu, sojos perdirbamos taip, kad produktuose išliktų gerosios pupelių savybės, o blogosios būtų sunaikinamos.
 
Nefermentuotos sojos produktai vartojami dideliais kiekiais yra labiau žalingi nei naudingi. Nefermentuotų sojų sudėtyje yra natūralių toksinų, kurie blokuoja enzimų darbą, kurie atsakingi už baltymų skaidymą. Specifinė rūgštis, kurios yra nefermentuotose sojose, trukdo organizmui pasisavinti mineralus: kalcį, magnį, varį ir ypač cinką.