Kas susidūrė su astma, žino, kokia tai rimta ir sunkiai prognozuojama liga. Nenuostabu, kad sergantys ja pas gydytojus vaikšto kaip į darbą... Jos gydymo sėkmingumas priklauso nuo to, ar į gerą specialistą kreipiamasi, ar laikomasi jo nurodymų, ar nekontaktuojama su alergenais, sukeliančiais astmos priepuolius (jeigu jie yra žinomi).
Kita vertus, pastebėtina, kad priepuolio metu reikia pasitelkti efektyvias priemones (sintetines arba natūralias) ir nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. Ieškant adekvataus gydymo nevertėtų numoti ranka į hospitalizavimo galimybę ir į alternatyvius, netradicinius gydymo būdus – skęstantis griebiasi ir šiaudo, o juk daugeliui padėję metodai gali padėti ir jums.
Tiek tradicinė, tiek alternatyvioji medicina turi savų metodų išspręsti šią problemą, o žmogus gali rinktis, kas jam priimtiniau, arba pasinaudoti abiejų teikiamais privalumais. Būtina gydymo metu palaikyti su savo gydytoju ryšius, informuoti jį apie vartojamus preparatus, savo fizinę ir psichologinę savijautą, nes vaistų ir įvairių žolių sąveika gali duoti ir nepageidaujamų rezultatų. Vaistažolių poveikis yra labai stiprus – to nereikėtų pamiršti vartojant bronchus plečiančius ar kuriuos kitus vaistus.
Astma žmonijai žinoma jau ne vieną tūkstantį metų. Bandant ją gydyti ar bent jau nuslopinti simptomus per tą laiką išmėginta daugybė įvairių priemonių. Tik XX amžiaus antroje pusėje atlikus begalę nuodugnių tyrimų tradicinė medicina pagaliau galėjo pasiūlyti šiokį tokį problemos sprendimą.
Tačiau sergančiųjų skaičius auga ir toliau. Alopatinė medicina, laikanti šią ligą lėtine ir neišgydoma, siūlo įvairių gydymo metodų, leidžiančių pacientui gyventi daugmaž visavertį gyvenimą.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai (2)