Astma kankina žmoniją jau ilgai – pirmą kartą liga minima Egipto papirusuose prieš 3500 m. Hipokratas jai davė pavadinimą, o senovės Romos laikais ji buvo susieta su fizine veikla. Pirmąjį išsamų aprašymą paliko Marko Aurelijaus asmeninis gydytojas. Įvairiuose šaltiniuose ji buvo minima ir vėliau, tačiau tik XIX a. prancūzas  René Laennec apibrėžė astmą ir apibūdino ją taip, kaip ji suprantama ir šiandien.

Priežastys

Už gyvenimo didmiestyje patogumus tenka brengiai mokėti (ir ne tik finansine prasme). Statistika negailestinga: astma serga vienas iš dvidešimties jame gyvenančių suaugusiųjų ir kas penktas vaikas – čia sergančiųjų ir toliau sparčiai daugėja, tuo tarpu kaimo vietovėse jų skaičius išlieka mažesnis ir daugmaž pastovus.

Ši lėtinė liga nepasigaili nei didelių, nei mažų, nei naujagimių, kelia daugybę klausimų (į kai kuriuos iš jų atsakymų kol kas dar niekas nesurado), kliudo gyventi visavertį gyvenimą ir veikia visas jo sferas – asmeninę, šeimos, socialinę ir ekonominę. Dažniausiai pasireiškia kaip alerginė reakcija, galinčia sukelti net mirtį, tačiau tyrimų rezultatai neleidžia šimtu procentų patvirtinti šios prielaidos.

Ligą sunku apibrėžti – priepuoliai gali pasireikšti skirtingai net ir tam pačiam žmogui. Žinoma tik tiek, kad tai – lėtinio pobūdžio uždegiminė plaučių liga, sukelianti kvėpavimo takų susiaurėjimą, dėl kurio sutrinka plaučių ventiliacija, alveolių ir kraujo aprūpinimas deguonimi, ir žmogus pradeda dusti. Nors įprasta manyti, kad ji atsiranda dėl alergijos, svarbų vaidmenį atlieka ir kiti veiksniai, pavyzdžiui: šis nedžiuginantis palikimas labai dažnai yra perduodamas iš kartos į kartą.