Atsižvelgiant į astmos priežastį, skiriami du jos tipai: alerginė ir kylanti dėl vidinių priežasčių (tai gali būti reakcija į psichologinius dirgiklius ir stresines situacijas, nesteroidinių vaistų netoleravimo, skysčių nutekėjimo į stemplę ar skrandį požymis; ji gali kilti dėl kvėpavimo takus dirginančių garų, polipų sinusuose arba nosyje). Statistika rodo, kad pirmasis tipas sudaro nuo 70 iki 85 % visų astmos atvejų, jam būdingas sezoniškumas.

Aplinkos teršalai (suodžiai, dyzelinio variklio išmetamųjų dujų dalelės, ozonas, azoto oksidas, sieros turintys junginiai) nelaikomi astmos priežastimi, tačiau išprovokuoja jos priepuolius. Aplinkos atmosferos užterštumas taip pat sustiprina ir kai kurių alergenų (pavyzdžiui, žiedadulkių) neigiamą poveikį.

Tabako daroma žala taip pat didžiulė. Nebūtina rūkyti patiems – dūmai (tiksliau, kenksmingos tabako dalelės) išlieka patalpoje net keletą dienų, tad nuo lankymosi rūkančių giminių namuose geriau susilaikyti. Nevertėtų ir leisti, kad kas nors rūkytų ir jūsų namuose ar automobilyje, ypač jei turite mažų vaikų – šis veiksnys itin skatina astmos vystymąsi, o tokios „dovanėlės“ jūs tikrai norėtumėte mažiausiai.

Apie maisto priedus, konservantus, dažiklius, kvapiklius net ir kalbėti neverta – jų poveikis žinomas visiems. Ne paslaptis ir tai, kad buitinė chemija dirgina ne tik odą, bet ir kvėpavimo takus, tad prieš jas pirkdami turėtumėte atidžiai perskaityti etiketes.

Atskirai reikėtų paminėti ir astmą, susijusią su fizine veikla. Priepuolį gali sukelti sportuojant įkvėptas šaltas oras: atliekant intensyvius pratimus jo į plaučius patenka daugiau, tačiau jis nespėja sušilti – ši užduotis tenka bronchams. Sutrikusi jų veikla išprovokuoja priepuolį, todėl treniruočių gryname ore ankstų rytą arba vėlų vakarą (ypač žiemą) reikėtų atsisakyti. Nors tokiu atveju patariama apsivynioti burną ir nosį šiltu šaliku, iškvėpti garai ir atidrėkusi medžiaga gali nušaldyti odą.