Aistės Veismanaitės tekstas publikuotas žurnale „Tavo vaikas“ Nr. 8

Kaskart dukrytei sukarščiavus imu labai atidžiai ją stebėti, ar mažylė kartais nepradėjo vemti, ar nesidaro vangi, mieguista, jautri šviesai, ar jos kūnelio, neduokdie, neišbėrė raudonomis arba violetinėmis dėmėmis. Tai tik keli itin grėsmingos infekcijos – meningokoko, kurios požymiai, beje, iš pradžių labai panašūs į paprasčiausią gripą.

Itin greita ir, deja, dažnai mirtina

Pasak gydytojų, meningokokinė infekcija gali pražudyti per 24 valandas arba sukelti sunkų neįgalumą visam gyvenimui. Net vieną iš penkių sirgusiųjų šia liga ir ją išgyvenusiųjų visą gyvenimą vargina sunkūs ligos padariniai, pavyzdžiui, smegenų pažeidimas, mokymosi sutrikimai, klausos praradimas arba galūnių netekimas.

Infekcija pasireiškia kaip bakterinis meningitas (smegenų ir stuburo dangalų infekcija) ir (arba) sepsis (per kraują plintanti infekcija, kraujo užkrėtimas). Pasaulyje išskiriama  13 meningokokų grupių, tačiau Europoje ir Lietuvoje labiausiai paplitusi B grupė. Europoje B grupės meningokokas paskatina maždaug 90 proc. vaikų meningokokinės infekcijos atvejų.

Meningokokas – klastinga infekcija, net gydytojams gali būti sunku anksti diagnozuoti ligą, mat pirmieji jos požymiai dažnai primena paprasčiausią gripą. Klasikiniai meningokoko sukelto negalavimo požymiai, pavyzdžiui, sustingęs kaklas ir hemoraginis (nedidelis violetinio atspalvio) bėrimas, išryškėja gan vėlai, ligai jau įsibėgėjus, todėl gali būti, kad gyvybę galintis išgelbėti gydymas bus pradėtas ne iš karto. Kiti požymiai, kuriuos vertėtų įsidėmėti – tai stiprus galvos, galūnių, sąnarių arba raumenų skausmas, jautrumas šviesai, didelis mieguistumas, sutrikimas, traukuliai, drebulys, tankus kvėpavimas arba dusimas. Vaikas gali nuolat verkti, būti neramus, atsisakyti valgyti arba gerti.

Kaip užsikrečiama?

Užsikrėsti meningokokine infekcija gali kiekvienas, meningokokinę bakteriją žmonės lengvai perduoda vieni kitiems oro lašeliniu būdu, pavyzdžiui, kosėdami, čiaudėdami, taip pat per tiesioginį kontaktą, pavyzdžiui, bučiuodamiesi. 5–15 proc. žmonių yra sveiki infekcijos turėtojai, kuriems meningokokas nesukelia jokių požymių arba tik lengvą slogą. Tačiau mikrobui patekus į kraujotaką prasideda invazinė meningokokinė infekcija, kuri gali baigtis net mirtimi, ja dažniausiai suserga kūdikiai, vaikai iki 4 m. amžiaus, taip pat paaugliai ir jaunimas. Kūdikiai ypač neatsparūs meningokokui, mat jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, neatpažįsta jo ir negali jam tinkamai pasipriešinti.

Gera žinia – įmanoma apsisaugoti?!

Norint apsisaugoti nuo šios agresyvios ir sunkiai valdomos infekcijos labai svarbu ligos profilaktika, t. y. ligonis kuo mažiau turi bendrauti su sveikais žmonėmis, o glaudžiai su ligoniu bendravusiems asmenims net gali būti rekomenduojama antimikrobinė profilaktika – profilaktinis antibiotikų kursas. Riziką užsikrėsti mažina ir tinkama higiena: būtina reguliariai plauti rankas, kosint ar čiaudint, prisidengti nosį ir burną, reguliariai vėdinti ir valyti patalpas.

Tačiau tyrimais įrodyta, kad veiksmingiausias būdas užkirsti kelią meningokokinei infekcijai yra skiepai. Nuo visų meningokoko grupių, išskyrus B,  vakcinos sukurtos jau prieš 50 m. Tačiau pirmoji veiksminga plataus spektro vakcina nuo B grupės meningokoko „Bexsero“ sukurta visai neseniai, ji Europos Sąjungoje registruota pernai sausį ir jau  laisvai prieinama ir Lietuvoje. Nuo B grupės meningokoko galite pasiskiepyti atvykę į bet kurią ENDEMIK kliniką.

4 faktai apie „BEXSERO“

Sukurti vakciną prieš B grupės meningokoką iki šiol nepavykdavo, nes išorinį bakterijos apvalką žmogaus imuninė sistema prastai atpažįsta, tad standartiniai vakcinų kūrimo būdai netiko.

„Bexsero“ buvo sukurta, taikant apdovanojimų pelniusį mokslinį metodą, kuris susiję su B grupės meningokoko genetinės sandaros iššifravimu.

„Bexsero“ sukurta po 20 metų tyrimų.

„Bexsero“ klinikiniuose tyrimuose dalyvavo beveik 8 000 kūdikių, vaikų, paauglių ir suaugusiųjų .