Atopinis kūdikių dermatitas – viena labiausiai mitais apipintų odos ligų. Statistika rodo, kad nuo jos kenčia net ketvirtadalis šalies kūdikių. Norėdamos apsaugoti mažylį mamos griebiasi visų įmanomų būdų, smarkiai apriboja mitybą, tačiau, gydytojų teigimu, ligą provokuoja kiti veiksniai, o mityba tokios didelės įtakos neturi.

Vilnietė Eglė iki šiol pamena nemaloniai pasibaigusią kovą su atopiniu dermatitu, kuriuo jos dukrytė susirgo sulaukusi keturių mėnesių. Moteris ėmėsi itin griežtos dietos, kurios pagrindas buvo košės. Tačiau laikydamasi tokios mitybos režimo ji netrukus pastebėjo, kad ėmė dingti pienas. Galiausiai mamai teko maitinti mažylę mišiniais.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė patvirtina, kad vienos priežasties, sukeliančios kūdikių atopinį dermatitą, nėra: „Jį gali lemti genetiniai, imuniniai ir aplinkos veiksniai. Apskritai, dažnai nerandama aiškaus atsakymo, kuris veiksnys turėjo lemiamos reikšmės atopiniam dermatitui atsirasti. Iki šiol ši liga vis dar yra tyrinėjimų objektas“.

Svarbi genetika

Genetiškai atopinį dermatitą gali paveldėti kūdikiai, kurių seneliai ar tėvai vaikystėje sirgo šia liga. Jei vienas iš tėvų juo sirgo, didelė tikimybė, kad vaikas paveldės tą pačią ligą. Tuomet genetiškai perduodama filagrino geno mutacija, kuri lemia padidintą odos pralaidumą, odos sausumą, taip pat reikšmės gali turėti ir kiti genai. Vis dėlto maistas, kaip ir netinkama odos priežiūra, mikroorganizmai, prakaitavimas ar emociniai veiksniai, šios ligos nesukelia, tik paskatina paūmėjimus.

Dalios Surblienės, „BENU vaistinės“ Sveikos odos instituto ekspertės, teigimu, pagrindiniai atopinio dermatito požymiai – stiprus niežulys, išsausėjusi oda, bėrimai, paraudimai su odos šlapiavimu: „Jie atsiranda ant mažylio kaktos, skruostų, ausų kaušelių, taip pat galūnių. Ligai įsisiautėjus, gali būti išbertas ir visas kūnas“.