Paradoksalu, nors pandemija gerokai pristabdė įprastą gyvenimo ritmą ir didžiąją laiko dalį praleidžiame namuose, būtent nuovargis yra vienas dažniausiai šiandien gydytojų girdimų nusiskundimų. 

„Nuovargis – tai normali organizmo reakcija išeikvojus fizines ir psichologines jėgas. Įprastai atkurti energijos pusiausvyrą ir atsikratyti nuovargio padeda poilsis, kitaip tariant, pavargus pakanka tiesiog gerai išsimiegoti ar atsipalaiduoti malonioje aplinkoje. Deja, kartais nuovargis nedingsta ir ilgą laiką, o tai jau signalizuoja, kad galimai susiduriame su kur kas rimtesne sveikatos problema“, – pastebi Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Monika Mauliūtė. 

Nuovargiu pasireiškia įvairūs sveikatos sutrikimai 

Pasak M. Mauliūtės, priežasčių, kodėl kamuoja ilgalaikis nuovargis, jėgų trūkumas, gali būti labai įvairių. Bene dažniausiai tarp jų pasitaiko įvairių organizmui svarbių mikroelementų ar vitaminų trūkumas, hormonų apykaitos sutrikimai. 

„Nuovargis, energijos stoka gali signalizuoti apie daugybę organizmo funkcijų sutrikimų. Vienas tokių – mažakraujystė, kai kraujyje sumažėja hemoglobino (Hb) ir raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų (RBC) koncentracija. Eritrocitai ir juos sudarantis hemoglobinas atsakingi už deguonies apykaitą organizme – aprūpina audinius ir vidaus organus reikalingu deguonimi, šalina iš jų anglies dioksidą. Kraujyje sumažėjus eritrocitų ir hemoglobino, organizmas prasčiau aprūpinamas deguonimi, todėl vienas pirmųjų deguonies pernašos sutrikimo simptomų – padidėjęs nuovargis, jėgų ir energijos trūkumas“, – pasakoja Laboratorinės diagnostikos centro vadovė. 

Pasak jos, didelę reikšmę energijos apykaitos procesams turi ir skydliaukės hormonai. Kai šių pusiausvyra organizme sutrinka, žmogus gali jausti energijos sumažėjimą, dažnas skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, suprastėjusia koncentracija, kuriuos neretai lydi ir nepaaiškinami virškinimo ar širdies ritmo sutrikimai, svorio augimas, slogi nuotaika. 

Signalizuoja ir apie vitaminų trūkumą 

Nepaaiškinamu nuovargiu gali pasireikšti ir kai kurių vitaminų trūkumas. Pavyzdžiui, vitamino D arba B12. „Vitaminas D glaudžiai susijęs su imunine sistema – dalyvauja T ir B limfocitų apykaitos procesuose, taip pat labai svarbus kaulų apykaitos procesams. Vitaminas D padeda įveikti įvairių virusų ir bakterijų atakas. Dažnai sergant peršalimo ligomis, įvairiomis kitomis kvėpavimo ligų infekcijomis, lėtai gyjant žaizdoms galima įtarti, kad jūsų organizme trūksta būtent šio vitamino. Mokslinių tyrimų duomenimis, vitamino D stygius siejamas net su depresija ir slogia nuotaika. O štai vitaminas B12 itin svarbus kraujodaros procesams, aminorūgščių pernašai. Kai organizme ilgesnį laiką stinga šio vitamino, vystosi megaloblastinė anemija, paprastai vadinama tiesiog vitamino B12 stokos mažakraujyste. Vienas iš šio vitamino trūkumo požymių – nuovargis, bendras silpnumas, kurie gali būti lydimi ir plaukų slinkimo, odos blyškumo, opelių liežuvyje ir gleivinėse atsiradimo. Manoma, kad vitamino B12 trūkumas prisideda ir prie Alzheimerio ligos progresavimo“, – pasakoja Monika Mauliūtė. 

Vien bendro kraujo tyrimo nepakanka 

Laboratorinės diagnostikos centro vadovė pastebi, kad, siekiant išsiaiškinti tikrąją nuovargio priežastį, svarbu atlikti išsamius tyrimus. Jos teigimu, nors bendras kraujo tyrimas gali daug atskleisti apie žmogaus sveikatos būklę, jo ne visada pakanka. 

„Atlikę bendrą kraujo tyrimą, galime pastebėti hemoglobino, eritrocitų koncentracijos pakitimus, o tai leidžia diagnozuoti galimą mažakraujystę. Tačiau nuovargio priežastis gali būti ne tik mažakraujystė, todėl svarbu įvertinti ir kitus organizmo rodiklius, tarp jų – skydliaukę stimuliuojančio hormono tirotropino (TSH), streso hormonu populiariai vadinamo kortizolio koncentraciją. Pasitaiko atvejų, kai tikroji lėtinio nuovargio priežastis yra ne kas kita, kaip ilgalaikis stresas ir dėl jo padidėjusi kortizolio koncentracija kraujyje, kuri apie save praneša silpnumu, energijos stygiumi, sunkumu susikaupti, miego sutrikimais“, – atkreipia dėmesį M. Mauliūtė. 

Pasak jos, siekiant išsiaiškinti tikslią jaučiamo nuovargio priežastį, naudinga atlikti kompleksinį laboratorinį ištyrimą, įtraukiant tiek bendrą kraujo tyrimą ir minėtų hormonų tyrimus, tiek energijos apykaitos procesams svarbių vitaminų B12 ir D tyrimus. Kompleksiškai įvertinęs visus šiuos rodiklius gydytojas gali objektyviai diagnozuoti suprastėjusios savijautos priežastį, paskirti tinkamą gydymą. 

Eksperimentuoti su vitaminų kokteiliais nepatartina 

Laboratorinės diagnostikos centro vadovė M. Mauliūtė pastebi, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, jog pajutus nuovargį svarbu kuo greičiau organizmo atsargas papildyti vitaminais. Tačiau taip eksperimentuoti, pasak specialistų, nepatartina. 

„Negalavimus gali sukelti ne tik vitaminų trūkumas, bet ir jų perteklius, todėl prieš imdamiesi papildomai vartoti vitaminus ir kitokius maisto papildus pirmiausia turėtume įsitikinti, jog organizmui jų iš tiesų trūksta. Tai pirmiausia reikėtų aptarti su savo šeimos gydytoju, kuris, atsižvelgdamas į išsakytus nusiskundimus ir sveikatos istoriją, galės paskirti reikalingus tyrimus“, – sako M. Mauliūtė.