2017 m. balandžio 8 d. Vilniuje vyko konferencija „Lietuvos Parkinsono ligos draugijai – 20“, skirta Pasaulinei Parkinsono liga sergančiųjų dienai ir Lietuvos Parkinsono ligos draugijos 20-mečiui paminėti. Joje dalyvavo garbingi svečiai – Estijos Parkinsono draugijos (EPD) atstovai – Ahti Jundas, Elga Lannajarv, Olga Muraškina, Tiina Paju, Inna Rubanovitš. Po nuoširdaus ir spalvingo A. Jundo  pranešimo, kurio metu skambėjo dainų ir net operečių žodžiai, pranešėjas, žvelgdamas man į akis, drebančiomis rankomis įteikė savo pranešimo tekstą. Tuo metu mintyse iškilo pranešėjo žodžiai, kad jis yra estas, turintis lietuvišką pavardę, bet negalintis kalbėti lietuviškai. Įsitikinęs, kad angliškai nepavyktų susikalbėti, prabilo rusiškai ir išreiškė viltį, kad konferencijos dalyviai supras jį.
 
Tarp pranešimo eilučių įžvelgęs kai kuriuos klausimus, pasistengsiu įgyvendinti svečio iš Estijos akyse įžvelgtą tarsi prašymą pateikti Lietuvos skaitytojams jo pranešimą lietuvių kalba.
 
Kaip susipažinome su „kuprotu seniu“ Parkinsonu?
 
A.Jundas prisiminė kaip prieš 20 metų susipažino su „kuprotu seniu“ Parkinsonu, kai peržengė profesoriaus Zuppingu kabineto slenkstį Talino greitosios pagalbos ligoninėje. „Mane pasitiko garsus vyriškas balsas: „Apie ką čia kalbėti? Parkinsonas! Kodėl jūs čia atėjote?“ Aš, atrodo, pabalau ir tyliai pakuždėjau, kad ne pats atėjau, o mane atsiuntė. Mano medicininių žinių bagaže tokios sąvokos nebuvo, net ir žinynas „Sveikatos abėcėlė“ man nepadėjo. Gydytojas jau švelnesniu balsu pridūrė, kad tai nežudo, bet ir gyventi neleidžia“, – tęsė pasakojimą A. Jundas.