Būna, kad tenka įkvėpti vidury sakinio? Iki kelinto aukšto užlipate nekankinami dusulio? Galbūt jaučiate padažnėjusio širdies plakimo pojūtį? Liga, kurią galima įtarti šiais simptomais – širdies nepakankamumas (ŠN) – gresia 1 iš 5 žmonių, peržengusių keturiasdešimtmetį.
Kadangi ŠN eiga, gydymo rezultatai labai priklauso nuo pačio susirgusio žmogaus žinių apie ligą, noro ir pastangų sau padėti, Lietuva jungiasi prie Tarptautinio Širdies Aljanso – Global Heart Hub – organizuojamos visą gegužę truksiančios Širdies nepakankamumo žinomumo didinimo kampanijos, kurios tikslas – šviesti visuomenę apie širdies nepakankamumą, naudojant šūkį #HighlightHeartFailure and save lives (Skleiskime žinią apie širdies nepakankamumą ir gelbėkime gyvybes).
Didžiuosiuose šalies miestuose vyksiančiuose ŠN renginiuose bus dalijamasi patarimais kaip laiku diagnozuoti ligą, nepainiojant simptomų su senatve, gerinti pacientų gyvenimo kokybę ir ilginti jų amžių, o sustojus širdžiai – mokėti ją gaivinti.
Tikslas – sulaukti paciento, kol jis dar nejaučiančia simptomų
Pasaulyje širdies nepakankamumas įgauna pandemijos mastą: ja serga virš 64 mln. žmonių, Lietuvoje – virš 130 tūkst. Kaip pasakoja Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos prezidentė Aistė Štaraitė net visiškai sveikas žmogus privalo žinoti ŠN simptomus, savo rizikos faktorius, kad į gydytojus galėtų kreiptis laiku, ligai nespėjus padaryti negrįžtamų ir sunkiai kontroliuojamų pokyčių.
„Labai svarbu, kad tiek sveiki, tiek jau sergantys jaustųsi atsakingi už savo sveikatą. Ne lauktų pagalbos iš šalies, ne lauktų gydytojo skambučio, kviečiančio tikrintis, o patys mokytųsi save pažinti, išgirsti kūno siunčiamus signalus ir atskirti, kada jau reikia nedelsiant keliauti pas medikus. Visame pasaulyje vis dar jaučiamos koronaviruso epidemijos pasekmės, kur anuomet jausti pirminiai ŠN simptomai neinant ir jų netikrinant šiandien jau yra gilios ligos pėdsakai su labai ribotomis gydymo galimybėmis.
Vizito pas gydytoją tikslas nėra pašalinti seniai jaustą skausmą ar kitą simptomą – tikslas visuomet turi būti aptikti ligą kuo anksčiau ir tada su gydytoju susikurti asmeninį algoritmą, padėsiantį nutolinti ligos išsivystymą ar jos progresavimą. Pavyzdžiui, ką daryti konkrečiu atveju, jei žmogus rūko ar dėl fizinės būklės negali būti aktyvus. Galbūt tereikia įtraukti kasdienį pusvalandžio pasivaikščiojimą ir namie ruoštus pietus“, – kalbėjo A. Štaraitė, kuriai pačiai 2016 m. buvo diagnozuotas galutinės stadijos širdies nepakankamumas ir ji išgyveno visas širdies nepakankamumo stadijas, o šiandien jos krūtinėje plaka donoro širdis, leidusi Aistei tapti stipria pacientų advokate Lietuvoje ir visame pasaulyje.
„Apie 80 proc. žmonių pagalbos kreipiasi tada, kai jau ženklūs širdies nepakankamumo simptomai, tuomet kviečiamasi Greitąją medicinos pagalbą ir vykstama į ligoninę arba ieškoma būdų, kaip palengvinti dusulį, silpnumą, edemas ir kt. ŠN simptomus ambulatoriškai. Mūsų tikslas turėtų būti nustatyti širdies nepakankamumą dar tuomet, kai simptomai nepasireiškę, bet jau yra struktūrinis širdies pažeidimas, dėl kurio gali išsivystyti širdies nepakankamumas“, – teigė Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė.
„Širdies nepakankamumas turi keturias stadijas: A (yra rizikos veiksniai), B (nėra simptomų, bet jau yra struktūrinė širdies pažaida), C (yra simptomai) ir D (terminalinė būklė). Norėtume sulaukti pacientų, kol jų širdies nepakankamumas yra B stadijos, tai yra, dar neatsiradę šiai ligai būdingų simptomų. Pirmasis vizitas turėtų būti pas šeimos gydytoją, kuris šiandien turi daugiau instrumentų – nuo sausio, įtaręs pacientui širdies nepakankamumą, jis gali skirti nemokamą natrio uretinio peptido tyrimą (NT-pro-BNP) ir siųsti ŠN pacientą pas kardiologą“, – kalbėjo profesorė.
Ragina nesitaikyti prie nepatogios savijautos
Šiųmetės žinomumo kampanijos viena pagrindinių žinių yra ta, kad ankstyvieji širdies nepakankamumo požymiai ir simptomai dažnai priskiriami įprastiniams senėjimo požymiams, todėl į juos nekreipiama dėmesio kaip į ankstyvus ligos pranašus.
„Jei tampa sunku užlipti laiptais į pirmą aukštą, neretai ieškome pasiteisinimų – prasta naktis, amžius. Tačiau būtent ištvermė, organizmo reakcija į fizinį krūvį ir dusulys yra ryškiausios raudonos vėliavėlės, verčiančios jau ieškoti pagalbos. Man, daug bendraujančiai su ŠN sergančiaisiais, yra vienas akivaizdus simptomas – jei žmogus kalbėdamas turi įkvėpti sakinio viduryje, jam reikėtų pasitikrinti dėl ŠN. Bėda būna tada, kai dusulys tik blogėja, o žmogus prie to prisitaiko – naktį pasideda po galva dvi–tris pagalves, nes kvėpuoti pavyksta jau tik miegant stačiai. Taip neturi būti“, – pabrėžė A. Štaraitė.
Ligos pradžioje galite nepastebėti jokių pokyčių, tačiau ilgainiui, ligai progresuojant, simptomai tampa labiau išreikšti. Pagrindiniai požymiai atsiranda dėl sumažėjusios kraujo tėkmės organizme ir skysčių susikaupimo arba širdies perkrovos.
„Mūsų širdys kasdien dirba pilna pajėgumu, tačiau mes normaliomis sąlygomis to jausti neturėtume. Todėl pajutus vadinamuosius praleistus dūžius, jei aukštas ar žemas pulsas, aukštas kraujospūdis, jei širdis „vartosi“ – tai nėra normalu ir prie to priprasti nereikia. Galiausiai, kai širdis veikia nepakankamai gerai, kūne ima kauptis skysčiai. Ima tinti kojos, kulkšnys, moterims ima didėti pilvas. Gydytojai siūlo patiems namie pasidaryti paprastą testą – jei pirštu paspaudus blauzdos priekyje esantį kaulą lieka duobutė, negerai, galima įtarti skysčių kaupimąsi organizme. Žinoma, dar lengviau tai pastebėti, jei kojos nebeįtelpa į mėgstamiausius batelius“, – patarimais dalijosi ŠNSA prezidentė.
Širdies nepakankamumas dažnai neatpažįstamas ir klaidingai diagnozuojamas. Apskaičiuota, kad net 30 proc. žmonių gyvenančių su širdies nepakankamumu, neturi jokių akivaizdžių simptomų.
Nesugebėjimas ir vėlavimas tinkamai atpažinti ir gydyti širdies nepakankamumą lemia didelį hospitalizacijų ir pakartotinių hospitalizacijų skaičių, o tai tampa ekonomine našta sveikatos priežiūros sistemoms ir daro didžiulį poveikį gyvenantiems su širdies nepakankamumu bei jų artimiesiems.
Kviečia į nemokamus renginius, galinčius išgelbėti gyvybę
KAUNE
Gegužės 4 dieną nuo 12 iki 16 valandos, Laisvės alėjoje prie Miesto sodo, netoli R. Kalantos paminklo vyks renginys Pasaulinei Širdies nepakankamumo dienai paminėti. Čia veiks Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Bus pateikiama informacijos apie širdies nepakankamumą, sveikatos dovanos aktyviai dalyvaujantiems ir filmai apie širdies sveikatą. Renginyje dalyvaus Lietuvos Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė. LSMU Kauno ligoninės direktorė medicinai, Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės vadovė, gydytoja kardiologė prof. dr. Diana Žaliaduonytė, širdies nepakankamumo slaugytoja, LSMU Kauno ligoninės koordinatorė mokslo integracijai ir kokybei dokt. Rasa Paleckienė.
Gegužės 4 d. 20 val. Kauno miestas mini širdies nepakankamumą apšviečiant raudonai Valstybinį muzikinį teatrą. Ši akcija simbolizuos visų gyvenančių su širdies ligomis viltį į ateitį ir visavertį gyvenimą.
RENGINĮ ORGANIZUOJA:
KLAIPĖDOJE
Gegužės 9 d., antradienis, 13.00 val. Klaipėdos universiteto didžiojoje auditorijoje PC „Studlendas“ "(Herkaus Manto g.92) vyks atvira paskaita „Širdies nepakankamumas: kas, kodėl ir kaip?“Praktiniai pirmosios pagalbos užsiėmimai vyks nuo 14.30 val.Su visais besidominčiais bendraus Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ gydytojai kardiologai, slaugytojos, būsimieji medikai. Jie ves praktinius pirmosios pagalbos užsiėmimus „Sustojo širdis – išmok gaivinti“.
RENGINĮ ORGANIZUOJA:
VILNIUJE
Gegužės 12 d. nuo 12 iki 15 valandos, prieš LR Vyriausybės rūmus – Vinco Kudirkos aikštėje, jau penktąjį kartą veiks atviras Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatą ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo. Renginio metu bus atliekami įvairūs sveikatos testai. Renginyje veiks kino teatras, kuriame nuolat suksis aktualūs filmo siužetai pagrindinėmis širdies temomis.
Visuomenei bus aiškinama, kas yra širdies nepakankamumas, kaip atpažinti simptomus ir kada kreiptis pagalbos.
Gegužės 12 d. 20 valandą Vilniaus miesto savivaldybė raudona – širdies spalva – apšvies vieną gražiausių miesto tiltų – Karaliaus Mindaugo tiltą. Ši akcija simbolizuos visų gyvenančių su širdies ligomis viltį į ateitį ir visavertį gyvenimą.
RENGINĮ ORGANIZUOJA:
ŠIAULIUOSE
Gegužės 17 dieną, nuo 14 val. iki 16 val. Prisikėlimo aikštėje veiks Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatos rodiklius: pulsą, kraujospūdį, įsotinimo deguonimi kiekį. Bus galimybėpasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo ir pabendrauti su Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos nariais. Bus pateikiama informacija apie širdies nepakankamumą, sveikatos dovanų aktyviai dalyvaujantiems ir filmai apie širdies sveikatą. Šiaulių gydytojai kardiologai ir slaugytojai atsakys į rūpimus klausimus.
RENGINĮ ORGANIZUOJA:
PANEVĖŽYJE
Gegužės 18 d. Laisvės aikštė nuo 14 val. iki 16 val., Laisvės aikštėje veiks Kardiologijos informacinis centras, kur visi norintys galės pasitikrinti sveikatos rodiklius ir pasikonsultuoti dėl širdies nepakankamumo.
Renginyje dalyvaus Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos vadovė Aistė Štaraitė, Respublikinės Panevėžio ligoninės specializuoto Širdies nepakankamumo kabineto gydytojų kardiologų ir bendrosios praktikos slaugytojų komanda – gyd. kardiologė Agnė Šimukauskienė, specializuota ŠN slaugytoja Monika Brazauskienė, bendrosios praktikos slaugytoja Jurgita Plungienė.
Programa:
14.00 Paskaita „Gyvensenos ribotumai nustačius širdies nepakankamumą: mitybos ir fizinio aktyvumo ypatumai sergant ŠN“. Lektorius – bendrosios praktikos slaugytoja Jurgita Plungienė. Trukmė – apie 10 min.
14.30 Viktorina „Ką žinome apie širdies nepakankamumą?“ I dalis
15.00 Paskaita „Savirūpa sergant širdies nepakankamu: kaip atpažinti ŠN paūmėjimą, gydymo plano vykdymas ir problemų sprendimas“. Lektorius – specializuota ŠN slaugytoja Monika Brazauskienė. Trukmė – apie 10 min.
15.30 Viktorina „Ką žinome apie širdies nepakankamumą?“ II dalis
Viso renginio metu visi norintys galės pasitikrinti sveikatos rodiklius: pulsą, kraujospūdį, įsotinimo deguonimi kiekį, cholesterolį. Pagal specialias skaičiuokles bus galima nusistatyti savo kraujagyslių amžių.
RENGINĮ ORGANIZUOJA:
Viename kvadratiniame pažasties odos centimetre gali būti iki 500 milijonų bakterijų
Kitas faktas
Komentarai