Sparčiai didėjant namuose auginamų gyvūnų skaičiui, būtina pakalbėti apie mylimų augintinių sveikatą. Nuo to priklauso tiek gyvūnėlio, tiek mūsų pačių emocinė ir fizinė gerovė. Laidos „Sveikata.lt“ komanda parengė Jums specialų interviu, kuriame veterinarijos gydytoja, farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė bei bendrovės KIKA GROUP bendraturtis, verslininkas Tauras Plungė papasakos apie pažangią gyvūnų mitybą.
Dažnai pasigirsta labai įdomi nuomonė, jog gyvūno ir žmogaus sveikata yra smarkiai susijusi. Kamile, ar tiesa, kad žmonės šį ryšį pastebi ir gyvūnų skaičius nuolat auga?
Žinoma. Įsileisti naują šeimos narį į namus, žmones skatina ne tik augantis ekonomikos lygis, bet ir sąmoningumas. Kasmet priglaudžiama vis daugiau beglobių gyvūnų. Smagiausia, kad kinta ne tik laikomų augintinių skaičius, bet ir požiūris į augintinius bei jų priežiūrą. Žmonėms keturkojis tampa visavertis šeimos narys. Jis ne tik gyvena su mumis ir yra mūsų draugas, bet ir partneris. Gyvūnai pripildo mus energija, džiaugsmu, niekada neklausinėja ir nepriekaištauja. Todėl santykiai su naminiais gyvūnais yra labai svarbūs jų šeimininkams ir teigiamai veikia žmogaus fizinę ir psichinę sveikata. Šeimininkai tai suprasdami dažnai nusprendžia namuose auginti net kelis augintinius.
Todėl natūralu, jog dabar augintinių šeimininkai vis daugiau domisi jų priežiūra ir lygiai taip pat kaip ir sau, taip ir augintiniui išrankiai ir įdėmiai renka priežiūros priemones, o ypatingą dėmesį skiria augintinio mitybos pasirinkimui.
Bet sąvoką „mityba“, mes girdime labai dažnai ir įvairiame kontekste. Greičiausiai visi labai skirtingai suprantame kas tai. Taurai, gal galėtumėte tiksliai apibūdinti, kas apskritai yra mityba?
Labai svarbu, jog augintinių šeimininkai suprastų, kad mityba tai nėra tik pašaras, tai yra viskas, kuo šeriame gyvūną. Žmonės dažnai klysta, kad mityba yra tik maistas. Tada parenka specialų pašarą augintiniui, bet vis dar duoda nuo stalo kąsnelį ir stebisi, kodėl negauna tokio rezultato, kokio tikisi.
Tai labai svarbu, kad kiekvienas augintinio šeimininkas suprastų, kad norint užtikrinti gyvūno gerovę, mityba yra labai svarbu. Ji sudaro net 80 proc. sveikatos. Kiekvienas augintiniui duodamas kąsnelis turi būti sveikas ir subalansuotas.
O kas tuomet nutinka, jei gyvūnas maitinamas nesubalansuotu maistu ir jo racionas nėra papildomas vitaminais ir mineralais? Kamile, galbūt jūs galėtumėte papildyti?
Pradėkime nuo to, kad vis dar yra šeimininkų, kurie neatsispiria ir matydami prašančias augintinio akis žvelgiančias iš po stalo – pavaišina gyvūną kąsniu nuo stalo. Tai yra labai negerai, nes dauguma maisto nuo mūsų stalo yra per riebus ar per sūrūs augintiniams. Jis apsunkina augintinio virškinimo sistemą, gali sukelti alerginę reakciją ar apsinuodijimą.
Jeigu nusprendžiate duoti nuo stalo maisto, būtina žinoti pasekmes. Nuo stalo maistas augintiniams gali iššaukti virškinamojo trakto ligas, alergijas, odos ligas, pleiskanojimus ir nutukimą. Tuomet atsiranda mineralų ir vitaminų trūkumas, o jie svarbūs visiems augintiniams, nes užtikrina kaulų stiprumą. Na, o jei augintinis nebus sveikas ir turės įvairių ligų ir sutrikimų, nuo to kentės ir mūsų pačių sveikata bei gyvenimo kokybės lygis – būsime emociškai ir psichologiškai nelaimingi, skirsime daug daugiau laiko augintinių gydymui, nei kokybiškam laiko praleidimui, o tai reiškia, kad išleisime ir daugiau pinigų veterinarinėms paslaugoms.
Reikia suprasti, kad gyvūnas per šešis mėnesius pasiekia suaugusio žmogaus lygį. Todėl vitaminų gausa yra be galo svarbi. Negaunant pakankamai vitaminų ir reikalingų medžiagų – nesusiformuoja kremzlės, tvarkingi kaulai, net momenėliai.
Žmonių mitybos tendencijos keičiasi nuolat – vis atsiranda naujos informacijos, kokia mityba yra pati geriausia. Taurai, klausimas jums – o kaip yra su gyvūnų mityba? Ar čia irgi turime naujų tendencijų?
Šiai dienai jau dauguma šeimininkų, kaip ir sau, taip ir augintiniui renka tik visavertį maistą ir labai didelį dėmesį skiria jo kokybei bei sudėčiai. Tai reiškia, kad augintinių pašarai yra humanizuojami, vyrauja begliutenė mityba ir sveiko palepinimo tendencija.
Kodėl augintinių mitybos tendencijos tokios pat kaip ir žmonių? Kadangi pažvelgus į praeitį – vėžiniai susirgimai pirmiau buvo pas augintinius, o ne pas žmonės. Pirmiau prasidėjo patelėms ir patinams, o tik paskui moterims ir vyrams. Tai reiškia, kad mes sergame tokiomis pačiomis ligomis ir sveika mityba gali padėti jų išvengti. Yra šeimininkų, kuriems visavertis, subalansuotas kokybiškas augintinių maistas atrodo pernelyg brangus, tačiau tokiu atveju reikia įvertinti ilgalaikę perspektyvą:
· Visavertį pašarą valgantis augintinis bus sveikesnis, turės mažiau ligų, ilgiau gyvens, o tai reiškia, kad nereikia tiek daug veterinaro paslaugų.
· Taip pat kokybiškas pašaras praturtintas išskirtinėmis žaliavomis. O tai reiškia, kad tokį pašarą valgydamas augintinis greičiau pasijaučia sotus ir suvalgo mažiau maisto. Taigi ilgalaikėje perspektyvoje šeimininkas neišleidžia daugiau pinigų.
Jei kalbame apie pačias tendencijas, tai viena iš naujausių – humanizuojami augintinių pašarai. Gyvūnai dažnu atveju serga tomis pačiomis ligomis kaip ir mes - žarnyno sutrikimais, skrandžio uždegimais, gastritu, alergijomis ir dermatitais. Todėl į pašaro sudėtis įeina įvairios sėklos ir kiti ingredientai, kurie padeda sutvarkyti šias problemas.
Kintantys sveikos gyvensenos principai keičia ne tik mūsų, bet ir mūsų augintinių mitybos įpročius. Šeimininkai ieško pašarų, kuriuose būtų ne tik pagrindinės sudedamosios dalys, tokios kaip mėsa, žuvis ir ląsteliena, bet ir papildomi ingredientai, suteikiantys daugiau pridėtinės vertės gyvūnui. Pavyzdžiui, mėlynės, spanguolės, chia sėklos, goji uogos. Taip pat augintinių šeimininkai renkasi pašarus, kurių sudėtyje naudojami tokie ingredientai kaip kad kokosų aliejus ir kuo mažesnis cukrų kiekis.
Kita matoma tendencija – begliutenė mityba. Šiai dienai labai išpopuliarėjęs pašaras yra be gliuteno. Tai dar viena tendencija, atsiradusi iš mūsų pačių mitybos. Tokį pašarą savo augintiniui renkasi vis daugiau šeimininkų. Veterinarijos gydytojai teigia, kad kai kurie šunys ar katės netoleruoja kviečių, todėl jų atsisakymas pašare reiškia, kad šeimininkas siekia auginti sveiką ir gerai besijaučiantį gyvūną. Gyvūnams būtiną angliavandenių kiekį užtikrina grūdinės kultūros, neturinčios glitimo: kukurūzai, soros, arba tokios daržovės, kaip saldžiosios ir paprastos bulvės, žirniai, kuriais vis dažniau praturtinamas pašaras.
Dar viena tendencija, kuri persikelia iš žmonių į augintinio pasaulį – tai sveiko palepinimo tendencija. Kaip mamos ieško skanių ir sveikų užkandžių vaikams, arba mes patys perkame proteino batonėlius, taip ir ši tendencija persikelia į augintinių pasaulį, nes rinkoje jau yra funkciniai skanėstai – sąnarių, kaulų funkcijai palaikyti, kailiui, regėjimui ir dantų higienai. Šie skanėstai pripildyti vitaminais, mineralais, probiotikais ir prebiotikais ir yra labai maistingi. O kas taip pat svarbu, kad skanėstai tai ne tik maistas, bet ir būdas užmegzti artimesnį ryšį su savo augintiniu, dar labiau suartėti emociškai.
Prasidėjo ruduo, dažnas skuba ieškoti vitaminų ir papildų imuniteto stiprinimui. Kamile, o ar gyvūnų priežiūroje irgi yra sezoniškumas?
Rudenį vyksta šilumos pokytis. Tai reiškia, jog imuninė sistema turi daugiau dirbti, nes iš šilumos, šiltų namų išeiname į lauką, kur šalta. Toks pokytis daro įtaką metabolizmui, kailiui ir odai. Todėl turime išmanyti, kaip prižiūrėti augintinį, stiprinti jo imunitetą, kaip jį aprengti.
Išvengti ligų savo augintiniui padėsite stiprindami jo imunitetą. Imunitetui stiprinti įtakos turi keletas veiksnių. Pirmiausia, atkreipkite dėmesį, kokį maistą ir skanėstus duodate savo gyvūnui, ar jis pakankamai subalansuotas ir pripildytas vitaminais. Jei tik pastebėjote, jog augintinio kailis mažiau blizga, labiau šeriasi, o galbūt oda išsausėjusi ir niežtinti, vertėtų papildomai duoti vitaminų. Taip pat su šaltuoju metų laiku į mūsų namus ateina aromaterapija. Tai sveikata du viename – ir šeimininkui ir augintiniui. Aromaterapija apsaugo nuo virusų, veikia antibakteriškai, antimikrobiškai ir apsaugo jus ir jūsų augintinį.
O kaip reikėtų teisingai parinkti maisto papildus? Ar yra kokios nors tam tikros taisyklės?
Papildus reikėtų rinktis kaip ir maistą – pagal specialius augintinio poreikius. Odai, kailiui, širdžiai, sąnariams ar raumenims puikiai tiks lašišų aliejus. Lašišų aliejus papildomai gerina pašaro skonį ir kvapą, tad jį rekomenduojama maišyti su maistu, taip net ir išrankiausi augintiniai noriai mėgausis savo pašaru. Magnis, kalcis, fosforas, ceolito papildas (mikrozeogenas) – itin svarbūs formuojantis kremzlėms, stiprina kaulus, dantis. Neabejotinai augintinio imunitetui stiprinti svarbūs įvairūs antioksidantai – vitaminai A, D, C, E, B6, selenas, cinkas. Jie užtikrins, jog augintinio organizmas bus atsparus ligoms. Imuninei sistemai dar galima rinktis jau prieš tai minėtą aromaterapiją. Tokiu būdu stiprinsite ne tik savo, šeimos narių, bet ir augintinio sveikatą.
Taurai, užduosiu jums labiausiai rūpimą klausima – tai visgi ar tikrai gyvūnų sveikata daro įtaką ir mūsų sveikatai?
Žinoma. Tinkamai prižiūrimi augintiniai ir tinkamas šeimininkų gyvenimo būdas raktas į gerą sveikatą. Sveikas augintinis dovanoja sveikatą šeimininkui per psichologinę, fizinę ir emocinę būklę. Augintinis žmogui yra kaip partneris, kaip draugas ir kaip šeimos narys, jis mums atneša džiaugsmą, tarpusavio ryšį, kuris yra abipusiai naudingas. Todėl turime rūpintis juo, kaip ir savo šeimos nariais. Augintinio sveikata emociškai ir psichologiškai daro įtaką mūsų sveikatai – jei augintinis sveikas, neturi sveikatos sutrikimų, jis mums dovanoja laimę ir džiaugsmą. Tarpusavio laiko praleidimas taip pat daro didelę įtaką fizinei mūsų būklei – ilgi pasivaikščiojimai, aktyvus laisvalaikio praleidimas su augintiniu gerina ne tik mūsų fizinę formą, bet ir augintinių. Mažina nutukimo riziką. Taip pat sveikai maitinamas gyvūnas ne tik bus sveikas, bet užtikrins ir kokybišką šeimininko gyvenimą – jis mažiau serga, viduriuoja, mažiau šeriasi. O tai daro didelę įtaką kokybiškam gyvenimui.
Laida „Sveikata.lt“ – naudingos informacijos šaltinis, kiekvieną šeštadienį, 9 val. 30 min. per TV3!
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai