Auksinės grybautojų taisyklės

Auksinės grybautojų taisyklės
@ Shutterstock

Prasidėjęs grybų sezonas kasmet pareikalauja naujų aukų: ne visi moka atskirti valgomus grybus nuo nevalgomų, ne visi žino, kaip atpažinti apsinuodijimą ir kokių veiksmų reikia imtis. Siūlome susipažinti su svarbiausiomis taisyklėmis.

Taisyklės, kurių privalu laikytis:

 

  • Niekada nerinkite grybų, kurių nepažįstate. Jei kyla bent menkiausių abejonių – nerizikuokite.
  • Nerinkite senų, peraugusių grybų – visi jie šiek tiek nuodingi, todėl galite pakenkti savo sveikatai.
  • Nerinkite ir labai jaunų, visai mažyčių grybukų – ir valgomi, ir nuodingi atrodo labai panašiai, juos lengva supainioti.
  • Nerinkite apipelijusių grybų, taip pat grybų, augančių netoli važiuojamosios kelio dalies (minimalus atstumas turėtų būti bent 100 metrų), pramoniniuose rajonuose, taip pat greta sąvartynų, parkuose, skveruose, greta geležinkelių, ir pan. Jie kaupia kenksmingas medžiagas ir maistui nėra tinkami.
  • Rinkdami grybus nepasikliaukite vien knygose skaitytais aprašymais.
  • Niekada neragaukite šviežių grybų (atsiranda „ekspertų“, kurie siūlo įvertinti grybų kartumą ir t.t.), taip pat ir apdorotų, jeigu dėl jų kilmės nesate tikri visu 100 %. Tokios degustacijos gali baigtis reanimacija arba dar blogiau – mirtimi.
  • Grybus reikėtų pauostyti – tai suteiks jums papildomos informacijos, jeigu radinys kelia abejonių. Perlaužkite kepurėlę arba kotelį. Paprastai valgomų grybų kvapas būna arba neutralus, arba malonus, nevalgomi kvepia nemaloniai (beje, daugelis gyvūnų grybus atsirenka būtent pagal kvapą). Jeigu abejojate – meskite lauk.
  • Atminkite, kad vaikams iki 5 metų ir žmonėms, sergantiesiems inkstų ir virškinamojo trakto ligomis, valgyti miške rinktų grybų nerekomenduojama.
  • Jei išsiruošėte grybauti, pasirūpinkite tinkama apranga: ji turi būti patogi, šviesi, iš tankios medžiagos – taip bus lengviau laiku pastebėti ropojančią erkę. Grįždami namo gerai apžiūrėkite ir atviras kūno vietas (kaklą, galvą), drabužius.
  • Jeigu norite ne tik pagrybauti, bet ir tuo pačiu pasidaryti iškylą, prieš valgį būtina labai gerai nusiplauti rankas (ypač, jeigu prieš tai čiupinėjote jums nežinomus grybus).
  • Neikite grybauti išgėrę arba kankinami pagirių. Neblaivaus žmogaus dėmesingumas sumažėjęs, toks grybautojas negali adekvačiai įvertinti situacijos – jo krepšyje dažniau atsiras nuodingų grybų.
  • Jeigu rūkote, įsitikinkite, kad nuorūką tikrai užgesinote.
  • Nepalikite po savęs šiukšlių, neardykite miško paklotės.
  • Po šalnų geriau nerinkti netgi ir vertingų grybų – baravykų, valgomųjų voveraičių ir kt.. Nuo šalčio grybų baltymai suyra, pasigamina nuodai.
  • Ypač atidžiai peržiūrėkite grybus, kurių pririnko vaikai, seni ar silpnai matantys žmonės.
  • Parsineštus grybus būtina apdoroti kaip galima greičiau (perrinkti, nuvalyti). Tai suteiks galimybę dar kartą įsitikinti, kad visi grybai geri (gali būti, kad transportavimo metu dalis jų pakeis spalvą ir valgymui bus nebetinkami), o antra – pašalinti kenkėjus, kurie gali sugadinti likusius grybus.
  • Atminkite, kad nei svogūnas, nei sidabro dirbiniai jums nepadės nustatyti, ar verdami grybai nuodingi (tikima, kad nuo nuodingų grybų svogūnas ar sidabras turėtų patamsėti). Tai mitas!
  • Pasirinkite tinkamą grybų apdorojimo būdą: jeigu ruošiatės juos šaldyti, iš pradžių reikėtų gerai nuplauti, supjaustyti ir išvirti vandenyje arba garuose, apkepti aliejuje, blanširuoti... Švieži ir termiškai neapdoroti grybai šaldomi retai, nes toks būdas tinka ne visiems.
  • Atminkite, kad marinuotus grybus būtina suvartoti iki gegužės mėnesio (paprastai tokios atsargos retai kada išstovi iki Naujųjų metų, bet jeigu išstovėjo – pasistenkite suvartoti kaip galima anksčiau).


Apsinuodijote? Nelaukite, kol praeis savaime!

Apsinuodijimą galima įtarti, jeigu užvalgiusį grybų žmogų po kelių valandų pykina, jis ima vemti, viduriuoti, vėliau nukrenta kraujospūdis, netenkama daug skysčių. Tokiu atveju negalima laukti, svarbi kiekviena minutė, būtina kaip galima anksčiau kreiptis į medikus. Jei nuo apsinuodijimo iki pirmųjų simptomų praeina tik kelios valandos, gydymas paprastai būna lengvesnis; jeigu sunegaluojama vėliau, gydyti sudėtingiau, o prognozės – liūdnesnės (pavyzdžiui, apsinuodijimas žalsvąja ir smailakepure musmirėmis išryškėja tik antrą dieną. Žmogus vemia, jaučia pilvo spazmus. Trečią dieną savijauta pagerėja, nors kepenys jau būna sunkiai pažeistos. Ketvirtą parą prasideda virškinamojo trakto kraujavimas, penktą gali ištikti koma, šeštą – ūmus inkstų nepakankamumas. Po to ligoniui padėti nebeįmanoma).

Tačiau apsinuodyti galima ir nenuodingais, tačiau prastai apdorotais, ar ne tokiais toksiškais grybais. Tokiu atveju per kelias valandas taip pat pasireiškia pykinimas, pilvo skausmai, žarnyno spazmai, vėmimas ir viduriavimas, trunka iki 4 valandų.

Kadangi grybai – sunkiai virškinamas produktas, turintieji virškinimo problemų, jautrų skrandį ar sergantys lėtinėmis ligomis apsinuodyti gali ir nuo netoksiškų gerai apdorotų grybų, tačiau šiuo atveju viskas greitai praeina.

Kartais dėl blogos savijautos kaltas gali būti ir kartu išgertas alkoholis – tokiais atvejais nesvarbu, ar grybas buvo nuodingas, ar ne, nes grybų ir alkoholio reakcija sukels apsinuodijimą.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Vidutiniškai suaugęs žmogus turi apie 100 milijardų smegenų ląstelių, iš kurių apie 85000 prarandame kasdien. Jei visas savo smegenų ląsteles sujungtume į siūlą, jo užtektų nuo čia iki saulės ir atgal..

Kitas faktas