Kasdieniame gyvenime mums netrūksta streso, dėl kurio gali pašlyti fizinė ir emocinė sveikata. Prieš egzaminus arba pirmąją darbo dieną tikriausiai visi jaučia nerimą, ir atiduotų bet ką, kad šio nemalonaus pojūčio būtų galima išvengti. Baimė ir įtampa sukelia daugybę įvairių negalavimų – silpnumą, galvos svaigimą, širdies ritmo sutrikimus, nemigą... Šiandieniniam žmogui kaip niekad svarbu mokėti atsipalaiduoti, ir būtų labai šaunu, jei tai pavyktų padaryti bet kokiomis aplinkybėmis.

Vieni išsigelbėjimo ieško vartodami alkoholį, kiti kreipiasi į psichologus. Vis dėlto padėti galite ir patys sau – tai, beje, nieko nekainuos ir nepadarys jokios žalos.

Vienas iš žinomiausių relaksacijos būdų yra autogeninė treniruotė, arba savitaiga. Šio metodo kūrėju laikomas Johannesas Schultzas, pastebėjęs, kad hipnozės efektas geresnis, jei pacientas pats sau kartoja žodines formules. Vis dėlto šaknys siekia daug senesnius laikus – panašūs būdai buvo naudojami Rytų kultūrose praktikuojant jogą ir meditaciją.

Kuo šis metodas įdomus? Galima mintimis paveikti bet kurį vidaus organą, kūno temperatūrą, sumažinti jautrumą skausmui, pasveikti nuo įvairių ligų arba sušvelninti jų simptomus. Be abejo, atsipalaiduoti taip pat. Trumpai tariant, žmogus pats sau yra gydytojas, tačiau jeigu nori pasiekti tokio „profesionalumo“, reikia treniruotis.

Kuo tai naudinga? Ilgos treniruotės duoda rezultatų: žmogus jaučiasi galintis kontroliuoti savo gyvenimą, ima pozityviau save vertinti, tampa ne toks imlus stresui, jaučia mažiau nerimo. Jis pailsi tarytum miegodamas, tačiau išlieka budrus.

Seanso metu žmogus arba guli, arba sėdi. Gulėti reikėtų patogiai, ištiesus kojas ir šalia delnais į viršų pasidėjus rankas. Sėdėti galima arba vežiko poza (tarkim, ant kėdės: rankos ant kojų, šios sulenktos per kelius, kaklas vienoje linijoje su kūnu), arba pusiau sėdomis (nugarai reikalinga tvirta atrama, tad atsilošus sėdima kėdėje arba fotelyje. Rankos ant kelių, kojos remiasi į grindis visu padu, tarp jų paliekamas bent 30 cm tarpas).