Bakterijų atsparumas vaistams – tai visuomenės sveikatos iššūkis ir šio amžiaus problema, nes itin didelę grėsmę kelia netinkamas antibiotikų vartojimas. Apie tai medikai ir mokslininkai diskutavo ketvirtadienį dviejų dienų trukmės II-ojoje Europos konferencijoje „Mikroorganizmų atsparumas ir infekcijų profilaktika“.

Praėjus vos 84 metams nuo antibiotikų atradimo, gresia pavojus, kad greitai nebeturėsime veiksmingų vaistų infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos ir, pavyzdžiui, organų transplantacija bus gerokai pavojingesnės ar net visai neįmanomos.

„Tai problema, kuri brendo ištisus dešimtmečius, ir šiandien įprastas, anksčiau lengvai įveikiamas infekcijas išgydyti sunku. Mikroorganizmų atsparumas vystosi greičiau, negu išrandami ar sukuriami nauji antimikrobiniai preparatai. Vienas šios problemos sprendimo būdų – medikų ir visuomenės švietimas apie racionalų ir atsakingą antibiotikų vartojimą“, – sakė konferencijos iniciatorius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Apie pusę visų pasaulyje pagaminamų antibiotikų sunaudojama gyvulininkystėje. Maždaug pusė antibiotikų gydymo įstaigose skiriami be reikalo arba netinkamai. Netinkamai žmonių gydymui, veterinarijoje, maisto produktų gamyboje naudojami antimikrobiniai preparatai skatina atsparių antibiotikams mikroorganizmų plitimą, todėl ligos tampa sunkiau įveikiamos, vystosi komplikacijos.

Kasmet vien tik Europos Sąjungoje daugiau nei 25 tūkst. žmonių miršta nuo infekcijų, sukeliamų antibiotikams atsparių bakterijų, plintančių daugiausia gydymo įstaigose. Kasmet pasaulyje registruojama 440 tūkst. naujų keliems vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų, o daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė nustatyta 58 valstybėse. Didėja gonorėjos ir šigeliozės sukėlėjų atsparumas.