Dauguma tyrėjų ir gydytojų teigia, kad polinkis į tam tikros rūšies nerimą yra paveldimas genetiškai, tačiau tam nemažai įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai.

Kitaip tariant, nerimą gali sukelti: įvairios patirtos traumos vaikystėje ar vėlesniame amžiuje, nelaimingi atsitikimai, nesėkmės, kitos nemalonios patirtys ir baimės. Įvairių rūšių nerimo sutrikimais serga mažiausiai 18 proc. pasaulio gyventojų.

Dažniausiai pasitaikantys nerimo sutrikimai yra šie:
 

• Generalizuotas nerimo sutrikimas. Žmogus, pripažįstamas turintis šį sutrikimą, kai šešis mėnesius ar ilgiau jaučia nerimą kiekvieną dieną, išgyvendamas dėl daugelio skirtingų smulkių dalykų. Maždaug 5 proc. žmonijos populiacijos serga generalizuotu nerimo sutrikimu. Moterys serga dvigubai dažniau negu vyrai, taip pat neretai šios ligos eigoje, jeigu ji negydoma, išsivysto dar ir depresija.
   

• Socialinis nerimas. Žmogus, išgyvenantis šios rūšies nerimą, labai baiminasi būti kritikuojamas, sugniuždytas ar pažemintas net ir tokiose kasdieninėse situacijose, kaip: viešas kalbėjimas, viešas valgymas, užduočių atlikimas darbe ar mažas, nereikšmingas pokalbis. Nuo socialinio nerimo nuolat kenčia apie 7 proc. pasaulio gyventojų.
   

• Specifinės fobijos. Turintis specifinių fobijų asmuo, labai bijo tam tikro objekto ar situacijos ir gali labai ilgai jo vengti, pavyzdžiui: skrydžio lėktuvu, naudojimosi liftu, buvimo uždarose erdvėse. Yra daugybė skirtingų fobijų rūšių. Jas turi mažiausiai 12 proc. pasaulio gyventojų.
   

• Panikos sutrikimas. Žmogus, pripažįstamas turintis šį sutrikimą, kuomet ilgiau nei mėnesį išgyvena panikos priepuolius, kurie yra stiprūs, užvaldantys ir dažnai nekontroliuojami – pasireiškiantys kartu su nerimo jausmais ir įvairiais fiziniais simptomais. Kai kurie, ištikti panikos priepuolio, gali patirti dusulį, krūtinės skausmą, galvos svaigimą ir gausų prakaitavimą. Kartais žmonės, patiriantys panikos priepuolį, mano, kad ištiko širdies priepuolis ir jie mirs. Apie 2 proc. visų žmonių yra patyrę pasikartojančias panikos atakas.
   

• Obsesinis kompulsinis sutrikimas. Tokiam žmogui nuolat kyla nepageidaujamų, įkyrių minčių ir baimių, sukeliančių nerimą. Nors asmuo gali suprasti ir įvardinti šias mintis kaip kvailas, jis vis tiek bando jų paisyti, atlikdamas tam tikrus keistokus ritualus, pavyzdžiui: į patalpą užeina tik kaire koja arba niekada nedėvi raudonų kojinių, nes tarkime nerimauja ir bijo, kad kitaip jam tą dieną nesiseks. Apie 2 proc. mūsų populiacijos turi šį sutrikimą.
   

• Potrauminio streso sindromas. Šis sindromas gali kilti po to, kai asmuo išgyvena trauminį įvykį, pavyzdžiui: karą, užpuolimą, avariją, katastrofą, prievartą – fizinę, seksualinę, artimo žmogaus netektį, ir kt. Potrauminį stresą išgyvenančiam žmogui tampa sunku atsipalaiduoti, jį kamuoja nemalonūs sapnai – neretai sapnuojamas lemtingas ir traumavęs įvykis, svyruoja nuotaika, vengiama visko, kas susiję su nemaloniu įvykiu. Potrauminis sindromas diagnozuojamas tada, kai žmogus kenčia minėtus simptomus bent mėnesį. Maždaug 3-4 proc. žmonijos nuolat kamuojasi dėl šio nemalonaus sutrikimo, o 7-8 proc. yra susidūrę bent kartą gyvenime.
   

Veiksniai, padidinantys tikimybę patirti kurios nors rūšies nerimo sutrikimą:
 

• Išgyventos traumos;

• Stresas dėl ligos;

• Nerimastingas asmenybės charakteris;

• Kiti psichinės sveikatos sutrikimai;

• Artimieji, susiję kraujo ryšiais, turi nerimo sutrikimų;

• Narkotikų ar alkoholio vartojimas.

Patarimai, kaip nusiraminti:
 

1. Giliai įkvėpkite ir lėtai iškvėpkite. Pakartokite tai kuo daugiau kartų.

2. Pripažinkite, kad nerimaujate, ir suvokite, kad tai tik emocija.

3. Supraskite, kad dėl patiriamo nerimo, jūsų smegenys negeba deramai funkcionuoti ir kuria pačius baisiausius, netgi neįmanomus tolimesnės eigos siužetus.

4. Susijaudinę nukreipkite mintis kitur – įsivaizduokite, kad esate ramioje aplinkoje, jog jums saugu ir ramu.

5. Pamažu priimkite stebėtojo poziciją – tarsi viskas vyktų ne jums, o kažkam kitam.

6. Pasitelkite pozityvumą, stenkitės sugalvoti bent vieną teigiamą dalyką, kuris jums gali nutikti neraminančios situacijos metu.

7. Galiausiai pabandykite sutelkti dėmesį į čia ir dabar. Pastebėkite, kad nieko tokio baisaus šiuo metu nevyksta.

8. Jeigu jums nepalengvėja ir nerimo sutrikimai kartojasi, nedelsiant kreipkitės pagalbos į psichoterapeutą, psichologą ar net psichiatrą.