Įtvirtinti sąnarį ar apsaugoti nuo judesio raumenį esame įpratę bintais, tvarsčiais, įvairiomis įmautėmis, tačiau tikrai ne kiekvienas žino, kaip teisingai sutvarstyti traumuotą vietą. Kineziterapeutė ir vaistininkė atsakė, ką daryti traumos ar netikėtai persmelkusio skausmo atveju.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės teigimu, įsipjovimai, patempimai, raumenų spazmai – tai negalavimai, kuriuos iš pacientų tenka išgirsti kasdien.

„Dažniausiai pirmosios pagalbos yra kreipiamasi į vaistininkus, nes pacientai neturi reikiamų priemonių savo namų vaistinėlėse, o atsargas pasipildo tik įvykus nelaimei. Tenka ir kraujavimą stabdyti įsipjovus, pagelbėti sumušimo, patempimo metu, tokiu atveju visada po ranka turime specialius šaldomuosius purškalus, patariame ir parodome, kaip taisyklingai naudoti įvairius tvarsčius“, – komentuoja ji.

Pirmosios pagalbos vaistinėlėje L. Vanagaitė rekomenduoja turėti sterilius ir paprastus įvairių dydžių pleistrus, sterilius spaudžiamuosius tvarsčius, žirkles, vienkartines medicinines pirštines, vienkartinius šalčio maišelius arba purškalus, dezinfekcinį skystį žaizdoms plauti, bintų, vaistų skausmui ir uždegimui mažinti.

Patempimams – ledas ir poilsis

Nedidelius sužalojimus, tokius kaip lengvi patempimai, dažniausiai galima gydytis ir namuose. Nors kažkurią kūno vietą pasitempti gali įvairaus amžiaus ar užsiėmimų žmonės, visgi didžiausia rizika kyla pavargusiems, prastos fizinės būklės žmonėms, taip pat turintiems antsvorio. Patempimas gali būti lengvas, kai yra nedidelis raiščių patempimas, vidutinis – kai yra nedidelis raiščio įplyšimas ir sunkus, kai yra pilnas raiščio plyšimas.

„Dažniausios vietos, kuriose gali įvykti patempimas – tai yra kulkšnis, kelias arba riešas. Tokio pobūdžio traumoms yra naudojamas ledas, įvairūs vietiniai tepalai, poilsis, reikiamas sužeistos vietos suspaudimas elastiniu bintu arba įtvaru ir reguliuojamas aukštis, kai tik įmanoma, laikyti sužeistą kūno dalį pakeltą virš širdies lygio – tai padeda sumažinti  patinimą, skausmą ir raumenų spazmą“, – aiškina vaistininkė.

Patemptą vietą reikėtų šaldyti 5-10 minučių kas 2-3 valandas, ledo pakuotę apvyniojus rankšluosčiu, kad nebūtų tiesiogiai liečiama oda ir neįvyktų nušalimas. Kitas metodas – šalčio masažas, kuriam reikėtų naudoti nedidelį ledo kubelį ir sukamaisiais judesiais masažuoti skaudamą vietą iki tol, kol ledukas ištirps.

„Raumenų ir sąnarių skausmui malšinti galima taikyti ir šilumos terapijas, kurios atpalaiduoja įsitempusius raumenis. Tokiu būdu yra plečiamos kraujagyslės, suaktyvinama kraujotaka ir taip juntamas mažesnis skausmas. Tokiems atvejams tinka specialūs šildomieji tepalai arba pleistrai“, – pataria L. Vanagaitė.

Teipai tik su specialisto priežiūra

Anot vaistininkės, kineziologiniai teipavimo metodai vis labiau populiarėja ir Lietuvoje – tokio tipo juostos palaiko kūno atramą, leidžia kraujui ir kitiems kūno skysčiams laisvai judėti per pažeistą raumenį ir aplink jį.

„Teipai stabilizuoja pažeistą vietą lengvai prilipdami prie odos ir spausdami audinius, kurie yra apvynioti. Tokios specialios juostos padeda pagerinti kraujotaką, palaikyti raumenis, padeda vidiniam sužeidimui greičiau išgyti ir išvengti tolesnių raumenų sužalojimų neslopinant kūno judesių. Kineziologinius teipus galima naudoti ne tik patyrus traumą, bet ir esant raumenų nuovargiui. Tai pagerina jų našumą, padeda treniruoti raumenis, kurie prarado funkciją arba priprato prie netinkamo veiksmo, teipai taip pat gali koreguoti galvos, kaklo ir nugaros laikyseną. Tokias juostas patariame naudoti pacientams, kurie kenčia nuo lėtinio raumenų nuovargio ir mėšlungio treniruočių metu“, – vardija ji.

Pasak kineziterapeutės Aušros Minelgienės, teipai yra dviejų rūšių: sportiniai ir kineziologiniai. Sportiniai teipai yra lipnios neelastinės juostelės, skirtos imobilizuoti sąnarį ar raumenį, o kineziologinis teipas – lipni elastinga juostelė, kurios tikslas yra išlaikyti pilną judesių amplitudę, mažinti skausmą, gerinti kraujotaką.

„Sportiniai teipai labiausiai tinkami naudoti ūmioms traumoms, tokioms kaip čiurnos patempimas. Kineziologiniai teipai dažniausiai naudojami gydant limfotakos ir kraujotakos sutrikimus, raumenų funkcijos gerinimui, sąnarių funkcijos palaikymui. Teipuojant reikia žinoti sąnario ir raumenų anatomiją, būtina turėti žinių apie raumens pradžią ir tvirtinimosi vietą, skaidulų kryptį, kokioje padėtyje raumuo tempiasi, o kurioje yra sutrumpėjęs, taip pat sąnario funkciją, kraujo ir limfos tekėjimo kryptis“, – sako ji ir priduria, kad neturint išvardintų žinių, nereikėtų teipavimu užsiimti namuose.

Kineziterapeutė atkreipia dėmesį, kad neteisingai naudojantis teipais galima sau pakenkti: gali padidėti ar atsirasti tinimas, galima sutrikdyti kraujotaką ar padidinti skausmą, sutrikdyti raumens ir sąnario funkciją.

„Siūlau visais atvejais kreiptis į specialistą. Jei įmanoma, jis tiksliai išmokys, kur tvirtinti teipo pradžią, kokioje padėtyje teipuoti paveiktą galūnę, kokiu stiprumu įtempti teipą. Išmokus tikslaus teipavimo, galima jį taikyti sau savarankiškai, tokiu dažnumu, kaip rekomendavo specialistas“, – rekomenduoja A. Minelgienė.

Kada teipuoti visgi negalima?

Sportiniams teipams alternatyva yra įvairūs tvarsčiai ir bintai, o kineziologiniam teipavimui alternatyvą rasti sunku – galima panaudoti lipnų pleistrą, bet dažniausiai norimo efekto nepavyks išgauti.

„Teipų nereikėtų naudoti ant atvirų žaizdų, taip pat tiksliai nežinant pažeidimo laipsnio – ar tik patempėme raumenį, ar yra lūžio požymių, ir paveiktų struktūrų – ar pažeistas raumuo, sąnarys, raiščiai“, – įspėja kineziterapeutė.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė priduria, kad kineziologinė juosta neturėtų būti naudojama ant atviros žaizdos, nes gali atsirasti infekcija arba odos pažeidimas.

„Teipų negalima naudoti, jeigu yra pasireiškusi giliųjų venų trombozė, nes dėl padidėjusio skysčių tekėjimo gali susidaryti kraujo krešulys. Sergant diabetu, kai kuriose kūno srityse galima jausti sumažėjusį pojūtį, todėl galite nepastebėti, ar juosta per daug suveržta, ar atsilaisvinusi. Taip pat alergiškų žmonių oda gali būti jautri klijams, o tai gali sukelti nepageidautiną reakciją: niežulį, alergiją, hiperpigmentaciją ar pūslių atsiradimą“, – vardija L. Vanagaitė.

Jos teigimu, dažniausiai pacientai daro klaidas nusiimant tokias juostas, nes jos yra daug stipresnės už įprastines ir gali prilipti kaip antras odos sluoksnis.

„Prieš nuimant teipą, ant viršaus reikėtų užtepti šiek tiek aliejaus – kūdikių ar įprasto alyvuogių – arba bet kokio riebaus kūno losjono ir palikti jį 15-20 minučių, kad juosta atlaisvėtų. Tą galima padaryti ir po dušo, kruopščiai sudrėkinus teipo vietą ir suputojus muilui. Tuomet reikėtų nuspausti vieną juostos galą ir lėtai traukti priešinga plaukų augimo kryptimi. Taip lengvai pašalinsite juostą nuo odos, kuo mažiau ją dirgindami“, – pataria ji.