Stresas dažniausiai atsiranda tada, kai darbuotojas susiduria su per dideliais reikalavimais.
„Tai apima laiką, darbo kiekį, bendradarbiavimą su dideliu kiekiu klientų. Darbuotojas turi nudirbti daugiau per mažesnį laiko tarpą, be to, jis neturi reikiamų išteklių, kurie padėtų išpildyti šiuos reikalavimus“, – pagrindines streso priežastis vardino pašnekovas.

Analizuojant stresą keliančius veiksnius galima pamatyti, kad per pastaruosius porą dešimtmečių jį lėmė ekonominė globalizacija: išlaidų karpymas, ilgalaikiai pokyčiai, darbuotojų mažinimas. Tokiu būdu darbo krūvis kilo, buvo didinamas tempas, griežtinamas tvarkaraštis, atsirado būtinybė prisitaikyti prie sudėtingėjančių reikalavimų, kilo didelių problemų bandant darbą derinti su asmeniniu gyvenimu.

„Tačiau daug streso gali kelti ir darbo vieta. Jeigu tu dirbi kaip keliaujantis brokeris, dažnai turi vykti pas savo klientą, o ne atvirkščiai, tuomet neturi tiek paramos, kiek kiti, dirbantys savo darbo vietose. Žmonėms labai trūksta tos paramos, kurią teikia kolegos ir asmeninė erdvė“, – teigė KTU viešėjęs Vokietijos mokslininkas.

Eustresas – skatinantis veiksnys

Kaip streso išvengti? Pasak G. Becko, vargu, ar egzistuoja visiškai nesikeičiančios darbo sąlygos. Darbuotojai visuomet turi pratintis prie vienokių ar kitokių naujovių, todėl absoliučiai išvengti streso neįmanoma. Tačiau svarbus ir paties darbuotojo nusiteikimas.

„Dažnai įvairiuose tyrimuose galima rasti skirtį tarp streso ir eustreso. Eustresas iš tiesų yra teigiamas dalykas, jeigu tu naujus keliamus reikalavimus matai kaip iššūkį ir galimybę – tuomet stresas tampa skatinančiu veiksniu“, – pasakojo tyrėjas.