Šaltajam sezonui įpusėjus, reikėtų susirūpinti, gal vertėtų prabusti iš žiemos miego. Asmeninė trenerė Ieva Juknytė pasakoja, kaip smagiu būdu geriausia deginti kalorijas ir budinti savo kūną iš sąstingio. „Fizinė veikla gerina mūsų kraujagyslių veiklą, ištvermę, savijautą. Mums svarbiausia yra rūpintis širdies veikla, nes daugiausia susirgimų šiandien yra susijusių būtent su ja“, - teigia Ieva.

Trenerė sako, kad šiais laikais mes visi labai daug sėdime ir labai mažai judame – darbe, automobilyje ir net sporto klube mankštinamės sėdėdami. Mums reikia kuo daugiau judėti, įpratinti savo kūną prie fizinės veiklos ir apkrovos.

Nuotykių parkų tinklo „UNO Parks“ ekspertams atlikus bandymus su kalorijų skaičiuokliu, rezultatai nustebino – laipiojant medžiais išdeginamų kalorijų skaičius prilygsta išeikvojamoms spartaus bėgimo metu. Lengvo laipiojimo metu vidutinio kūno sudėjimo suaugęs žmogus pasiekia 100-120 dūžių per minutę pulsą ir vidutiniškai atsisveikina su 600 kcal per valandą. Trenerė Ieva sako, kad veikla, duodanti tokius rezultatus, yra elementariausia, kai deginami riebalai ir metamas svoris, raumenys atgauna energiją. „Atlikti pratimus, sukeliančius tokį pulsą, gali kiekvienas žmogus. Jis neturėtų jausti jokio diskomforto. Panaši veikla galėtų būti lengvas važiavimas dviračiu, vaikščiojimas parke“, - pataria ekspertė.

Intensyvaus „ėjimo“ pušų viršūnėje metu širdis darbuojasi iki 150-170 dūžių per minutę, o ištirpsta nuo 900 iki 1300 kcal per valandą. Standartinė laipiojimo medžiuose sesija suaugusiems - 2,5 val., per kurias nukeliaujama nuo 1 iki 3 kilometrų medžiuose. „Veikla, sukelianti tokį pulsą į žmogaus organizmą „pumpuoja“ daug deguonies. Žmogui, kuris nėra įpratęs užsiimti fizine veikla, gali būti šiek tiek sunku. Tai prilygsta sportinei veiklai, kaip greitas važiavimas dviračiu, krepšinis, sprintai. Ėjimas nuo 1 iki 3 km yra labai naudinga bet kokio amžiaus žmogui“, - lygina Ieva.

Patiriant stresą darbe, universitete ar dėl asmeninių problemų kenčia ir mūsų kūnas. Ypač žiemą jis būna „sustingęs“, mažiau judrus ir tingus. Veikla lauke ne tik padeda atsigauti mūsų kūnui, taip pat gerina mūsų emocinę savijautą – tampame linksmesni, geresnės nuotaikos, įkvėpti. Dar viena veikla, galinti padaryti mums teigiamą įtaką ir nereikalaujant per daug pasiruošimo – šiaurietiškas ėjimas.

Žingsniavimas su lazdomis kartu su draugų kompanija netrukdo bendrauti bei gerina nuotaiką. Trenerės Ievos pastebėjimas, kad mes visą dieną sėdime, taip pat neigiamai veikia mūsų nugarą bei stuburą. Tikrai ne visi dirbame ir sėdime prie kompiuterio taisyklingai. Šiuo atveju šiaurietiškas ėjimas priverčia dirbti mūsų tingią nugarą, tai veiksmingas būdas mesti svorį.

Šiaurietiško ėjimo ekspertai siūlo tam tikrus metodus, kurie veiksmingiausiai padėtų mesti svorį. Rekomenduojama žingsniuojant reguliuoti fizinį krūvį ir intensyvumo „bangas“. Reikėtų susiplanuoti, kaip dažnai treniruositės, kokia būtų trukmė ir intensyvumas. Patartina suplanuoti aukščiausius, sunkiausius treniruotės pikus. Jei viso ėjimo metu eisite vienodai, jūsų kūnas supras, kad tai yra ilgai trunkanti veikla, kuriai negalima išnaudoti visų sukauptų medžiagų. Todėl reikėtų po 10-15 minučių padidinti krūvį, eiti greičiau ar pradėti eiti į kalniuką. Jūsų širdies darbo intensyvumas sustiprės ir kūnas pradės deginti daugiau kalorijų. Šiuos intensyvesnius momentus reikėtų kartoti, nes jie padidina kalorijų metimą.

Trenerė teigia, kad aktyvi veikla gryname ore žmogui reikalinga – didinamas imuninės sistemos atsparumas, pasisavinama daugiau deguonies nei mankštinantis sporto klubuose.