P. Aldona prieš metus išgirdo III stadijos burnaryklės naviko diagnozę. Po sėkmingo chirurginio gydymo, kuomet iškart atlikta ir rekonstrukcinė operacija, garbaus amžiaus moteris šiandien džiaugiasi įprastu gyvenimu. Vilnietė yra viena iš beveik 400 pacientų, kuriems kasmet nustatomas galvos–kaklo srities vėžys – viena labiausiai matomų, tačiau vėlyvų stadijų diagnozuojamų ligų. 

Vasarį – burnos vėžio prevencijos mėnesį – Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkologai primena, kaip prie ankstyvos ligos diagnostikos gali prisidėti patys žmonės, o kas – tik patyrusių specialistų rankose.

Įtarimų sukėlė raudonis ir greit užaugę polipai

P. Aldona – gana netipinė pacientė, kadangi, kaip pati juokiasi, nepažįsta nė vieno žmogaus, kuris dažniau nei ji būtų lankęsis odontologo kabinete: „išleidau tiek, kad būčiau galėjusi kelis neprastus automobilius įsigyti!“.

67–erių vilnietė pasakojo nuolat turėjusi burnos bėdų ir pamažu natūralius dantis keitė protezai. Viršutiniai protezai laikėsi ant štifto, įstatyto prieš porą dešimtmečių. 

„Užpernai vasarą išjudėjo tas dantis su štiftu, bet vasarą dar ketinau praleisti sode, o pasitikrinti rudeniop grįžusi į sostinę. Protezas, nors ir maskatavo, laikėsi, tačiau nerimą sukėlė ties štiftu atsiradęs paraudimas. Vasaros pabaigoje protezų vietoje ėmė formuotis iškilimai, polipai. Grįžau į sostinę, bet vėl bėda – mano odontologė atostogavo, tad pas gydytoją patekau tik gruodžio mėnesį. Pastaroji pažiūrėjusi negalėjo pateikti diagnozės, todėl nusiuntė tirtis toliau. Buvo atlikta biopsija, kuri iš pradžių nieko neparodė. Sausį buvo pašalinti polipai, mėginys nusiųstas ištirti, o tada atsakymas – vėžys“, – mena p. Aldona.

Praėjusių metų kovą moteris galiausiai pateko į NVI, kur jai atlikta pakartotinė operacija kartu su audinių rekonstrukcija.

„Šiandien galiu tik spėlioti, ar nekokybiškas protezas ir senas dantis su štiftu prisidėjo prie ligos formavimosi. Atrodytų, reguliariai tikrinausi burnos sveikatą, tačiau galiausiai džiaugiuosi, kad liga nustatyta, kad patekau į geriausių specialistų rankas. Šiandien, jau kone po metų, visi tyrimai geri. Esu laiminga ir nė neketinu nuleisti galvos“, – pasakojo pacientė.

Paciento ir specialisto atsakomybė

Nacionalinio vėžio instituto Galvos–kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus gydytoja Otilija Kutanovaitė pabrėžia, kad tiek ligoniai, tiek pirminės sveikatos priežiūros specialistai (šeimos gydytojai, odontologai, burnos higienistai) yra atsakingi už vėlyvą ar ankstyvą burnos vėžio diagnostiką. 

„Viena vertus, ligoniai dažnai nevertina pakitimų burnoje kaip vėžio, nes, pavyzdžiui, niekada nėra girdėję apie tokį susirgimą arba tiesiog labai bijo, neigia, kad kažkas ne taip, nors ir įtaria, kad tai rimtas susirgimas. Taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kada ligonis nesikreipia į gydytoją dėl socialinių veiksnių – gyvena atokioje vietovėje iš kur nuvykti į polikliniką gan komplikuota, ar tuo metu piktnaudžiauja psichoaktyviomis medžiagomis. Taip pat retas kuris lankosi pas odontologą ar higienistą kas pusmetį, kaip rekomenduojama burnos ertmės higienai palaikyti. Jei laikytumėmės tokių rekomendacijų, suteiktume progą specialistui įvertinti ne tik dantis, bet ir burnos ertmės gleivinę, galbūt, atrasti priešvėžinius pakitimus“, – kalbėjo O. Kutanovaitė. 

Kita vertus, gydytojos teigimu, pirminės sveikatos priežiūros specialistai ne visada atpažįsta vėžinius pakitimus burnoje – juos vertina kaip uždegiminius, alerginius, yra linkę pradėti gydymą patys ir tik nepasisekus nusiųsti konsultacijai specialistui. 

„Neramina ir kita problema, kad pirminės sveikatos priežiūros specialistai nežino, kam nukreipti ligonį su įtariamu burnos naviku. Taip ligonis neretai užsisuka sveikatos sistemos labirintuose ir liga progresuoja“, – pabrėžė veido ir žandikaulių chirurgė. Per paskutiniuosius dešimtmečius medicina tiek pažengė į priekį, kad vienas tam tikros specialybės gydytojas nebegali žinoti visų jo srities ligų gydymo niuansų, gairių ir naujovių. Dėl to atsirado daug subspecialybių, kur kiekvienas gilinasi į savas sritis – vienas domisi sąnariu, kitas – ortognatine chirurgija, trečias – onkologija ir tt. Dėl tos pačios priežasties buvo įsteigti ir specializuoti gydymo centrai. NVI – vienintelis Europos onkologijos institutų organizacijos akredituotas centras Lietuvoje, skirtas gydyti išskirtinai vėžiu sergančius pacientus, kur tokie ligoniai gauna visapusišką specializuotą pagalbą – gydymą nuo A iki Z. 

Burnos vėžiu sergantys ligoniai nėra išimtis. Čia pacientas tiriamas, aptariamas multidisciplininėje komandoje, jam taikomas specifinis gydymas, gydomos pačios ligos ir ligos gydymo sukeltos komplikacijos. 

„Vėžio gydymas nesibaigia ties operacija, dažnai reikalingas papildomas gydymas spinduliais ar chemoterapija, turime suvaldyt tokius reiškinius kaip skausmą, išsekimą ir kitus. Todėl svarbu pradėti ir tęsti gydymą vienoje įstaigoje, išsirinkti specialistus dirbančius būtent šioje srityje, pagal tarptautinius standartus taikančius moderniausią prieinamą gydymą. Kitu atveju, pradėjus gydymą netinkamai, jis gali tapti ne toks veiksmingas, koks galėjo būti. Įrodyta, kad vėžio gydymas specializuotame centre padidina paciento penkerių metų išgyvenamumo tikimybę kelis kartus! Na, ir pačiam ligoniui yra kur kas patogiau rasti visus jo ligos gydymui reikalingus specialistus po vienu stogu – nereikia galvoti, kaip pasiekti vieną ar kitą gydytoją, iš kur gauti siuntimą ir t. t.“, – vardijo O. Kutanovaitė.

Vienas svarbiausių gydymo rezultatų – gyvenimo kokybė

NVI Galvos–kaklo ir odos navikų chirurgijos skyrius per pastaruosius trejus metus sparčiai pažengė į priekį – operacijų apimtimis ir sudėtingumu galime lygiuotis į Vakarų Europos šalių klinikas. Taip pat laikomasi multidiscipliniškumo principo, pagrindinio ir labai svarbaus šiuolaikinėje onkologijoje. 

„Išmokome operuoti stipriai pažengusį vėžį, įvaldytomis įvairiomis rekonstrukcinėmis technikomis atkurti pašalintus organus bei jų funkcijas, kitaip tariant – išsaugoti žmogaus gyvenimo kokybę, gyvybines funkcijas – kvėpavimą, rijimą, kalbėjimą, estetinę išvaizdą, socialinį gyvenimą. Šiuo metu pacientas, kuriam pašalintos gerklos ar liežuvis gali kalbėti, įprastai maitintis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kiekvienas ligonis, operuotas mūsų skyriuje yra sklandžiai perduodamas tolimesniam gydymui radioterapeutams, chemoterapeutams, reabilitologams, iš kur vėliau patenka į ambulatorinę grandį, kur yra toliau profesionalų stebimas ir gydomas pagal tarptautines rekomendacijas. Įrodyta, kad glaudus tarpspecialybinis bendradarbiavimas lemia geriausius gydymo rezultatus, paciento gyvenimo kokybę. Mūsų tikslas šiuo metu yra ne tik pašalinti vėžį, bet ir suteikti žmogui galimybę toliau normaliai gyventi pačiam su savimi – matyti normalų savo atvaizdą veidrodyje, gebėti valgyti, kalbėti – ir būti pilnateisiu nariu visuomenėje“, – pasakojo gydytoja O. Kutanovaitė, praėjusiais metais įvertinta „Kylančios žvaigždės 2019“ apdovanojimu.

Į ką atkreipti dėmesį?

Pasaulyje laikomasi tokios nuostatos, kad jei naujai atsiradęs skausmas, burnos gleivinės pokytis – opelė, žaizdelė, gumbelis, danties paslankumas, kraujavimas, sutrikęs sąkandis – nepraeina dvi savaites, turėtume sunerimti ir kreiptis į gydytoją. 

Kitas klasikinis variantas – pradėjo nebetikti anksčiau buvusi gera dantų plokštelė. Tokiu atveju visuomet turėtumėte kreiptis į odontologą, kad šis patikrintų plokštelę, o svarbiausia, burnos ertmę – ar neatsirado kažkokių pakitimų burnoje, kurie ir lėmė plokštelės paslankumą. 

Tokie pat svarbūs ir simptomai atsiradę ne burnoje ir trunkantys dvi savaites – atsiradęs mazgelis kakle, nepaaiškinamas ausies skausmas turėtų mus suneraminti. 

Svarbus švietimas

Vasarį vykdomos įvairios burnos vėžio prevencijai skirtos akcijos, kurių iniciatorė – Vilniaus universiteto Odontologijos instituto prof. Alina Pūrienė – pirmąją surengė jau prieš šešerius metus. Profesorės teigimu, žmonės neretai nepastebi ikivėžinių ir vėžinių pakitimų burnoje, nes kol neskauda ir netrukdo valgyti – esą viskas gerai:  „daugelis dar neturime įpročio įdėmiai apžiūrėti burnos audinius, tad džiaugiuosi, kad bent per įvairias šviečiamąsias akcijas dėmesys savo burnai išauga”.

Prof. A. Pūrienė citavo mokslinį tyrimą, kuriame nustatyta, jog pacientų motyvacija tikrintis dėl burnos vėžio tiesiogiai priklauso nuo respondentų žinių lygio, o pacientų žinios apie burnos vėžio simptomus priklauso nuo tiriamųjų amžiaus – daugiau žinių sukaupę jaunesni žmonės.

„Todėl ir vykdomų akcijų tikslas išlieka tas pats – didinti visuomenės narių žinias burnos vėžio klausimais, skatinti visų odontologinio profilio specialybių gydytojus, burnos higienistus kaskart apžiūrėti paciento burną ir vertinti visus audinių pakitimus, taip pat dėmesys skiriamas ir studentams, rezidentams“, – informavo prof. A. Pūrienė.