Ekopsichologija – tai vis dar ganėtinai naujos tyrimų srities pavadinimas, kurios mokslininkai nagrinėja, kaip mūsų psichologinė gerovė susijusi su aplinka. Psichologai teigia, kad žmogaus nusigręžimas nuo gamtos ir ilgas buvimas ofisuose gali būti: depresijos, susvetimėjimo jausmo, nerimo ir nusilpusios imuninės sistemos, priežastimi. Įrodyta, kad buvimas gamtoje ar net gamtos scenų žiūrėjimas sumažina pyktį, baimę ir stresą bei padidina malonius jausmus. Poilsis medžių ir augalų apsuptyje ne tik leidžia jaustis geriau emociškai, bet ir prisideda prie geros fizinės savijautos, mažina kraujospūdį, sureguliuoja širdies ritmą, panaikina raumenų įtampą ir sutvarko streso hormonų gamybą.

Gamtos teigiamas poveikis sveikatai:

• Gamta ramina ir stabilizuoja emocinę būklę: gydo nestiprius depresijos, nerimo simptomus;
  
   
• Kontaktas su vandeniu, medžiais ir augalais padeda sumažinti nedidelį fizinį skausmą, nes žmogus iš prigimties genetiškai yra užprogramuotas „pasikrauti jėgų“ iš gamtos;
  
   
• Skatina pozityvų mąstymą;
  
   
• Skatina norą bendrauti su aplinkiniais žmonėmis. Atlikta nemažai tyrimų, kurių metu nustatyta, kad žmonės, praleidžiantys daug laiko gamtos apsuptyje, labiau linkę užmegzti kontaktus su kitais asmenimis, yra draugiški, suinteresuoti padėti kitiems ir palaikyti gerus ryšius;
  
   
• Stiprina imuninę sistemą ir atsparumą peršalimo ligoms;
  
   
• Stabilizuoja kraujospūdžio, širdies veiklas;
  
   
• Suteikia reikiamą vitamino D kiekį organizmui. Užtenka pabūti gamtoje bent 10-15 minučių (nebūtinai ant tiesioginės saulės spindulių), kad pasigamintų šio vitamino;
  
   
• Gerina miego kokybę. Buvimas gamtoje sumažina patiriamo streso lygį, padeda nurimti ir atsipalaiduoti, pagerina už miegą atsakingo hormono melatonino gamybą naktį;
  
   
• Gerina regėjimą. Būnant gamtoje reikia sutelkti dėmesį ir į toliau esančius objektus: medžius, gėles, paukščius, ir t.t., o dėl to sumažėja akių nuovargis ir įtempimas – akys pailsi;
  
   
• Skatina kūrybiškumą ir kūrybinį mąstymą. Mokslininkai nustatė, kad buvimas gamtoje, ypač tuomet, kai ji dar pačiame žalume, sužadina žmoguje didesnį kūrybiškumą ir padeda mąstyti plačiau. Taip yra dėl to, kad žalia spalva labiausiai veikia mūsų gebėjimus priimti kūrybiškus sprendimus, o gamta dar ir papildomai atpalaiduoja.