Žmonės pamiršo, ką reiškia mėgautis maistu: to valgyti negalima, tas nesveika... Baimė, kad organizme padaugės (arba jau padaugėjo) cholesterolio, virto baubu, nuo kurio pasislėpti tampa vis sudėtingiau. Rūpinimasis savo sveikata neturėtų virsti sudėtingu uždaviniu – juo labiau, kad dauguma bauginančių dalykų iš tiesų nėra tokie jau pavojingi, kokie atrodo.
Cholesterolis – organizmui gyvybiškai svarbi medžiaga: ji dalyvauja naujų ląstelių kūrimo procese, gamina hormonus, apsaugo nervus. Problemų kyla tik tada, kai atsiranda jo perteklius, bet čia ir vėl susiduriama su šiokiu tokiu keblumu: cholesterolio rūšių yra ne viena.
Maistinis cholesterolis – tai tas, kurį suvalgome su maistu. Daugiausia jo turi gyvūlinės kilmės riebalai. DTL (didelio tankio lipoproteinų) cholesterolis laikomas geru: jis valo arterijas, tad kuo jo daugiau, tuo geriau. MTL (mažo tankio lipoproteinų) – atvirkščiai. Jis arterijas užkemša, tad jo perteklius gali turėti neigiamų pasekmių.
Norintiems sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje specialistai pataria:
Sekite kūno svorį. Kuo esate pilnesnis, tuo daugiau cholesterolio jūsų organizme. Jeigu turite antsvorio, į dienos racioną įtraukite daugiau košių, vaisių, daržovių, apribokite kaloringų ir riebių patiekalų vartojimą. Iš mėsos ir pieno produktų gaunamų kalorijų suma neturėtų viršyti 1/3 jūsų dienos normos.
Vartokite alyvuogių aliejų. Jame, kaip ir rapsų aliejuje, riešutuose, žemės riešutų svieste ir avokaduose, daug polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios padeda sumažinti cholesterolio lygį.
Nevalgykite daug kiaušinių (bent jau jų trynio). Įsisavinamas juose esantis cholesterolis ar ne – gydytojai vis dar nesutaria, tačiau piktnaudžiauti vis tiek nereikėtų. Per savaitę rekomenduojama suvalgyti ne daugiau nei 3.
Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto
Kitas faktas
Komentarai (3)