Nors vaikai ir turi mažesnę tikimybę susirgti sunkia koronavirusinės infekcijos forma nei suaugusieji, rizika vis tiek išlieka, o sunkūs COVID-19 ligos tarp jaunimo ir vaikų atvejai pasitaiko vis dažniau. Jaunuoliai gali susidurti ne tik su sunkiais koronaviruso simptomais ligos metu, bet ir su ilgalaikiais liekamaisiais infekcijos reiškiniais. Taip pat svarbu paminėti, kad sergantieji padidina virusą platinančių žmonių skaičių, o tai galiausiai prisideda ir prie didesnių užsikrėtimo COVID-19 infekcija atvejų skaičių.

Sudėtingų atvejų daugėja

Šias iš tiesų skaudžias ir nemalonias COVID-19 viruso sukeliamas pasekmes nuolat pabrėžia ir specialistai, raginantys gyventojus išlikti neabejingus ir pasitikėti COVID-19 vakcinų saugumu bei efektyvumu. Būtent vakcinos yra efektyviausia apsauga nuo viruso tiek suaugusiems, tiek vaikams ir paaugliams.

Anot Santaros klinikų vaikų ligų ir vaikų infekcinių ligų gydytojos dr. Indrės Stacevičienės, svarbiausia priežastis, kodėl vaikai ir jų tėveliai turėtų neabejoti pasirenkant vakciną nuo COVID-19, yra ta, jog vakcinos yra efektyviausia vaikų ir paauglių sveikatos apsauga, leidžianti išvengti sunkių ligos formų ir tokių liekamųjų reiškinių, kaip po COVID-19 infekcijos kartais pasireiškiančio daugiasisteminio uždegiminio sindromo.

„Nors dauguma vaikų koronavirusine infekcija perserga lengvai, vis dėlto yra dalis ir tokių, kurie serga sunkiai. Ir pastaruoju metu matome, kad tokių atvejų daugėja“, – sako pašnekovė.

Medikams nerimą kelia vadinamasis sunkus daugiasisteminis uždegiminis sindromas – jis būdingas būtent vaikams ir dažniausiai pasireiškia praėjus 2–6 savaitėms po COVID-19 infekcijos.

„Šis sindromas pasireiškia tuo, jog pažeidžiama daugelis organų sistemų, ir neretai vaikus tenka gydyti intensyvios terapijos skyriuje“, – aiškino Santaros klinikų atstovė.

Statistika rodo, jog šioje visuomenės grupėje gausėja ir pačių koronaviruso ligonių.

„Pandemijos pradžioje vaikai sudarė vos 3–4 proc. COVID-19 atvejų, taigi ta procentinė dalis tarp visų šalies gyventojų buvo išties nedidelė. Tačiau per visą pandemijos laikotarpį ji ženkliai išaugo – rudens mėnesiais pasiekė net 27 proc.“, – iliustravo I. Stacevičienė.

Rizika – ir viršsvoris, ir gretutinės ligos

Kaip pripažino specialistė, sunkiai gali sirgti įvairių amžiaus grupių vaikai. Įprastai sunkiau serga paaugliai, jie dažniau susiduria ir su liekamaisiais reiškiniais, ypač tie, kurie turi viršsvorį, gretutinių ligų.

Liekamieji pokovidiniai reiškiniai, kaip krūtinės skausmas, kosulys ar dusulys, dažniau pasireiškia fizinio krūvio metu, ir tai gali tęstis kelis mėnesius ar net ilgiau. Kiti galimi simptomai – galvos, raumenų skausmai, greitas nuovargis, bendras silpnumas, kiek rečiau pasireiškia dėmesio koncentracijos sutrikimai.

„Tuo metu, jei kalbėtume apie mirtis nuo COVID-19 infekcijos, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų duomenimis, daugiausiai mirčių registruojama tarp jauniausių – kūdikių, vienerių metų vaikų bei paauglių. Laimė, mūsų šalyje vaikų mirčių dėl COVID-19 infekcijos kol kas nėra registruota“, – sako medikė.

Suvaržymai turi didelę kainą

Gydytojos pastebėjimu, vaikų nuo COVID-19 vakcinacijos naudą svarbu pabrėžti ir dėl to, jog pasiskiepijus vaikams atsiveria daugiau galimybių bendrauti su savo bendraamžiais, leisti laisvalaikį su draugais ar šeimos nariais. Taigi vakcinacija prisideda ir prie vaikų emocinės būklės gerinimo. Taip pat ir prie kokybiško ugdymo užtikrinimo.

„Dauguma jau pajutome karantino apribojimų žalą tiek mokymosi procesui, tiek vaikų psichoemocinei sveikatai. Tuo metu paskiepyti vaikai gali gyventi visavertį gyvenimą, dalyvauti ugdymo įstaigos bei kitose veiklose“, – atkreipė dėmesį pašnekovė, primindama, jog ypač aktualu skiepytis tiems vaikams, kurie turi viršsvorį, sutrikusią imuninę sistemą, lėtinių kvėpavimo, širdies bei kitų gretutinių ligų.

Be to, nereikėtų užmiršti ir to, jog vakcinacija (ir suaugusiųjų, ir vaikų, ir paauglių) prisideda prie visuotinio imuniteto formavimo.

„Tai yra labai svarbu stabdant tiek viruso plitimą visoje šalyje, tiek ir naujų jo atmainų formavimąsi. O juk vaikai, paaugliai sudaro nemažą ir svarbią mūsų visuomenės dalį, – sako medikė. – Kita vertus, nors vaikai gali sirgti lengvai, jie gali perduoti ligą kartu gyvenantiems vyresniems asmenims, kurie turi didesnę tikimybę sirgti sunkiai. Tad paskiepijus vaikus, tarp kurių infekcija sparčiai plinta dėl kontaktų, būtų galimybė užkirsti kelią tolesniam ligos plitimui, ir ypač tai aktualu pažeidžiamesnėms žmonių grupėms.“

Gali tapti vaikų liga?

I. Stacevičienės teigimu, pastaruoju metu daugėjant koronavirusu sergančių vaikų ir jaunuolių, specialistai ima dėlioti galimus ligos ateities scenarijus.

„Tai yra ta amžiaus grupė, kuri mažiausiai paskiepyta arba dar nepaskiepyta. Tad vienas scenarijų, kad COVID-19 gali tapti vaikų liga, ypač jeigu suaugusiųjų skiepijomosi apimtys bus pakankamai didelės. O daugėjant atvejų skaičiui tarp vaikų, paauglių, šioje amžiaus grupėje gali daugėti ir sunkių ligos formų, liekamųjų reiškinių, taip pat ir jau minėto daugiasisteminio uždegiminio sindromo atvejų. Ir tokie pokyčiai jau matomi kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, JAV“, – atkreipė dėmesį Santaros klinikų atstovė.

Savo ruožtu farmacijos kompanijos jau nuveikė milžinišką darbą, siekdamos užtikrinti saugią net pačių mažiausiųjų vakcinaciją.

Iki šiol vaikai nuo 12 metų amžiaus mūsų šalyje buvo skiepijami dviem – „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“) – vakcinomis, kitomis – nuo 18 metų.

Tačiau Europos vaistų agentūrai (EVA) rekomendavus skiepyti 5–11 metų vaikus nuo COVID-19 ligos, šios amžiaus grupės vakcinacija jau neilgai trukus prasidės ir Lietuvoje. EVA patvirtino, kad šios amžiaus grupės vaikams skirtos „Comirnaty“ vakcinos yra saugios ir efektyviai apsaugo vaikus nuo COVID-19 ligos.

Kaip informavo Sveikatos apsaugos ministerija, specialiai 5–11 metų vaikams skirtos mažesnio tūrio „Comirnaty“ vakcinos Lietuvą turėtų pasiekti antroje gruodžio pusėje.

Reikalavimų kartelė – labai aukšta

Naujoji vakcina jaunesniems vaikams turės 10 mikrogramų COVID-19 mRNR (veikliosios medžiagos), vaikui bus suleidžiama 0,2 ml tūrio vakcinos dozė (12 metų ir vyresniems gyventojams skirtose „Comirnaty“ vakcinose yra 30 mikrogramų COVID-19 mRNR, o vienos dozės tūris sudaro 0,3 ml). Tarp pirmos ir antros dozės bus daroma trijų savaičių pertrauka.

Pirmąją Lietuvai skirtą siuntą sudarys 78 tūkst. vakcinos dozių – kai jos bus pristatytos ir paskirstytos skiepijančioms įstaigoms, gyventojai galės registruoti vaikus vakcinacijai.

Be to, pasak vaikų ligų ir vaikų infekcinių ligų gydytojos I. Stacevičienės, šiuo metu tyrimai dėl vakcinų nuo COVID-19 saugumo bei efektyvumo atliekami ir su pačiais mažiausiais vaikais, tai yra kūdikiais nuo 6 mėnesių.

„Suprantu, jog daliai tėvų atrodo, kad vakcinos sukurtos ir patvirtintos pernelyg greitai. Tačiau visų vakcinų, taip pat ir nuo COVID-19, kartelė dėl saugumo ir kitų reikalavimų yra labai aukšta, ypač kalbant apie vaikus. Tad nė viena tyrimų grandis nebuvo praleista. Tik šį kartą viskas vyksta greičiau nei įprastai dėl milžiniškų pastangų, kalbant tiek apie finansinius, tiek apie žmogiškuosius resursus“, – kalbėjo I. Stacevičienė.

Vaikus vakcinacijai tėvai ar globėjai gali užregistruoti internetu www.koronastop.lt ar Karštąja linija 1808. Į vakcinacijos vietą vaiką turi palydėti bent vienas iš tėvų (įtėvių), globėjų arba rūpintojų – atvykimas į vakcinacijos centrą yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti nereikia.