Nors vis dar matome statistiką, kiek žmonių kasdien suserga Covid-19 ar miršta nuo jos, dažnam atrodo, jog tai vyksta ne šalia mūsų. Deja, Covid-19 niekur nedingo, o diagnozuotų koronaviruso atvejų skaičiai ir vėl auga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Tik vakcinų pagalba suformuotas imunitetas gali apsaugoti nuo sunkių Covid-19 ligos formų bei mirčių.

Ekscesų nebesitikima

Išaugus užsikrėtimų skaičiui, Europos Sąjungos sveikatos ir medicinos agentūros dar vasaros viduryje paskelbė rekomendaciją vyresniems nei 60 metų žmonėms pasiskiepyti antrąja stiprinamąja vakcinos nuo Covid-19 doze. Mat nors katastrofinio scenarijaus šiuo metu niekas nesitiki, tačiau dabartinė Covid-19 situacija irgi nėra tokia, kad būtų galima atsipalaiduoti.

Kaip teigia Nacionalinio vėžio instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga, koronaviruso Omikron atmaina mažiau pavojinga, bet virusas nedingo – jis plinta, atvejų daugėja, tačiau kmirčių šuolio nematoma, negana to, daugelis žmonių yra imunizuoti, dėl to ir liūdnų pasekmių dabar mažiau. Tačiau faktas, kad žiemą virusas suaktyvės, tik jei dominuos ta pati atmaina, tai greičiausiai radikalių permainų nebus. Tiesiog daugiau žmonių užsikrės, procentas patenkančių į ligonines taip pat bus didesnis, bet, ką rodo užsienio šalių ir mūsų pačių patirtis, pirmųjų susirgimų skaičių, kai virusas buvo agresyvesnis, Omikron atmaina neviršija.

„Tokio susirgimų bumo, koks buvo prasidėjus Covid-19 pandemijai, jau nesitikima, - sako mokslininkas. - Nebent atsirastų kažkokia nauja, agresyvi, labai plintanti viruso atmaina. Tačiau realaus pagrindo tokiai atmainai atsirasti ir imti dominuoti, išstumiant Omikron atmainą, nėra. Tad manyčiau, kažkokių rimtų ekscesų mes jau nebeturėtume patirti. O žmonėms, ypač priklausantiems didesnės rizikos grupei, tiesiog rekomenduojama pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.“

Anot specialisto, vakcinacija nuo Covi-19 greičiausiai taps kasmetine sezonine vakcinacija – viena iš priemonių, kuri gali padėti išvengti žymesnių ligos protrūkių ir rizikos grupėms priklausančių žmonių patekimo į ligonines bei mirčių. Bendrai populiacijai, tikėtina, bent kurį laiką taip pat bus tikslinga ta sezonine vakcina skiepytis, bet prioritetas – rizikos grupės.

Ar tai reiškia, kad jau turime kolektyvinį imunitetą, apie kurį buvo kalbama tik atsiradus vakcinoms nuo Covid-19? M.Striogos teigimu, yra vakcinos, kurios apsaugo nuo infekcijos plitimo, ir yra vakcinos, kurios apsaugo tik nuo ligos. Panašu, kad vakcinos, kurias naudojame, labai gerai apsaugo nuo sunkių ligos išeičių, šiek tiek nuo simptominės ligos. Nuo viruso plitimo visuomenėje jos ne itin gerai apsaugo – vakcinuoti žmonės gali užsikrėsti ir kurį laiką, nors ženkliai trumpiau, tą virusą platinti bei užkrėsti kitus. „Kolektyvinis imunitetas dabar yra įgytas ta prasme, kad mes galime išvengti sunkios ligos eigos. Abu veiksniai – tiek viruso švelnėjimas, nes jis tampa mažiau virulentiškas, mažiau linkęs sukelti ligą, tiek žmonių įgytas imuninis atsakas – veikia, matome, kad hospitalizuojamų ligonių ir mirčių dėl šios ligos yra gerokai mažiau, negu buvo pandemijos pradžioje,“ – sako mokslininkas.

Virusas tampa sezoninis

Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės prof. Ligitos Jančorienės teigimu, Covid-19 jau tikrai nėra pandeminis virusas – jis jau pereina į sezoninio viruso stadiją, tampa panašus į gripą ar kitą respiracines infekcijas. Virusas, anot medikės, cirkuliuoja dabar, cirkuliuos ir ateityje. Kaip ir visi kvėpavimo takų virusai arba infekcijos, jis suaktyvės šaltuoju metų periodu. Ir aišku, kad tas virusas bus kintantis, kaip ir gripo virusas.

„Pagrindinė Covid-19 profilaktikos priemonė išliks vakcina, - sako gydytoja. Jau dabar kalbame apie rudens vakcinaciją kaip sezoninę vakcinaciją nuo koronaviruso, kurios metu siūloma skiepytis kartu ir nuo gripo, ir nuo Covid-19, ir tos prioritetinės grupės, kurioms svarbiausia būtų pasiskiepyti, irgi bus labai panašios kaip dabar yra rizikos grupės gripui“.

L.Jančorienė akcentuoja, kad pagrindinė skiepijimo tiek nuo gripo, tiek nuo Covid-19 indikacija ir pagrindinė motyvacija – apsaugoti nuo sunkios ligos ir mirties. Vakcina tikrai negarantuoja,  kad žmogus visai nesirgs koronavirusu ar gripu, tačiau sumažina sunkios ligos, hospitalizacijos ir mirties riziką.

Anot specialistės, tam tikros imunosupesinės būklės asmenims arba tam tikroms rizikos grupėms, be vakcinacijos, gali būti taikomos ir kitos priešekspozinės profilaktikos priemonės, tokios kaip monokloninių antikūnų preparatai. Tačiau jie brangūs, o virusas kinta, ir jei priemonė sukuriama konkrečiai viruso atmainai, tai gali būti, kad pasikeitus atmainai vaistas gali tapti neefektyvus. Tad kai kuriais atvejais gal ir pavyktų pritaikyti tuos monokloninius antikūnus priešekspozicinei profilaktikai, bet tai tikrai nebūtų masinė priemonė.

Vakcinos dera

Skiepytis galima tuo pačiu metu ir nuo Covid-19, ir nuo gripo. Sprendimas, leidžiantis nuo kelių ligų pasiskiepyti vieno vizito metu arba laikantis bet kokio pacientui patogaus intervalo, priimtas remiantis Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (angl. Centers for Disease Control and Prevention) gairėmis. Taip siekiama sumažinti papildomų ir perteklinių vizitų gydymo įstaigose skaičių bei palengvinti vakcinacijos procesą gyventojams.

Pasak L.Jančorienės, skiepijimas nuo Covid-19 ir gripo tuo pačiu metu vyko jau ir praėjusių metų rudenį, o pavasarį kartu su Covid-19 vakcina žmonės buvo skiepijami ir nuo erkinio encefalito. 

„Prioritetinės žmonių grupės tiek skiepijimui nuo gripo, tiek ir nuo Covid-19 infekcijos, labai panašios, todėl, taupant žmonių laiką, labai logiška, kad jie gali būti paskiepyti tuo pačiu metu“, - sako medikė.

Nepamiršti pasiskiepyti tiek nuo COVID-19, tiek nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos svarbu, nes sergant, pavyzdžiui, ir gripu, ir koronaviruso infekcija, ligos forma bei gydymas yra sudėtingesnis, išauga sunkių komplikacijų (infarkto, insulto ir kt.) tikimybė.

Asmenys, vieno vizito metu norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, tai gali padaryti užsiregistravę pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje yra prisirašę.

Prof. L.Jančorienė rekomenduoja nepamiršti ir tų gerųjų įpročių, kuriuos įgijome pandemijos metu – dažnai plauti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, vėdinti patalpas ir pan. „Visos šios priemonės egzistavo ir anksčiau, tik mažiau apie tai kalbėdavome, mažiau žmonės jas sureikšmindavo. Pandemija privertė į jas atkreipti dėmesį, mat, jeigu tų priemonių laikaisi mažiau – nukenti daugiau. Nebūtinai susergi – tiesiog labiau plintant virusui atsiranda daugiau suvaržymų, apribojimų. Tos priemonės apsaugo ne tik patį asmenį nuo ligos, bet ir nuo infekcijos plitimo visuomenėje“, - sako specialistė.