Cukrinis diabetas – liga, apsupta daugybės stereotipų ir mitų. Kokie jie? Daugelis žmonių klysta jau vien įsivaizduodami cukrinio diabeto priežastis, simptomus ir pasekmes. O kuo gi ir kam ši liga iš tikrųjų yra pavojinga? Kokius galima išskirti rizikos veiksnius? Išsklaidykime keletą labiausiai paplitusių mitų. 

Mitas: nėra simptomų – nėra ir cukrinio diabeto 

Iš tiesų yra kiek kitaip: tai, kad nėra simptomų, gali reikšti, jog žmogus neserga pirmojo tipo cukriniu diabetu, tačiau antrasis tipas yra daug klastingesnis. Baisiausia tai, kad jis ilgą laiką gali tūnoti žmogaus organizme pasislėpęs. Endokrinologų teigimu, maždaug 50 proc. pacientų apie savo ligą sužino visiškai atsitiktinai, tuo metu, kai kreipiasi į gydytoją dėl kokių nors kitų priežasčių. 

Diagnozė „cukrinis diabetas“ dažnai nustatoma tik po to, kai kyla kokių nors šios ligos komplikacijų. Dėl šios priežasties visiems, kurie patenka į rizikos grupę, rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius apsilankyti savo gydymo įstaigoje ir atlikti cukraus kiekio kraujyje tyrimus. Na, o jei cukrinio diabeto diagnozę jau išgirdote, svarbu kontroliuoti cukraus kiekį savarankiškai ir nuolatos jį stebėti:  https://www.mysugr.com/en/blog/

Laimei, šiais technologijų laikais net informaciją apie cukrinį diabetą, ataskaitas ir kitą reikalingą informaciją galite turėti, tiesiog, po ranka. Pakanka į išmanųjį telefoną atsiųsti programėlę mySugr, ten susikurti savo paskyrą ir automatiškai importuoti savo gliukozės kiekio kraujyje rodmenis iš Accu-Chek matuoklio. 

Mitas: cukrinis diabetas – antsvorio turinčių žmonių problema 

Iš tiesų papildomi kilogramai laikomi antrojo cukrinio diabeto tipo rizikos veiksniu – liekniems žmonėms jis pasitaiko retai. Taigi, vertėtų prisiminti, kad svoris – tai dar ne pats svarbiausias cukrinio diabeto vystymosi rizikos veiksnys nors, savaime suprantama, esant viršvoriui, jo ignoruoti nereikėtų ir reikalui esant rekomenduoajama jį kontroliuoti. 

Mitas: cukrinis diabetas yra paveldimas 

Iš tėvų vaikas gali paveldėti tik polinkį į cukrinio diabeto vystymąsi, tačiau jokiu būdu – ne pačią ligą. Yra titkimybė paveldėti polinkį į nutukimą ir medžiagų apykaitos sutrikimus (riebalų ir angliavandenių), padidėjusį arterinį kraujospūdį – visa tai yra antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, kuriuos galima nesunkiai kontroliuoti. Cukrinio diabeto išsivystymo rizika visų pirma priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. 

Mitas: sergantis diabetu asmuo yra pririštas prie namų vaistinėlės ir insulino 

Iš tiesų kiekvienas diabetu sergantis žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą. Suleisti insuliną naudojami švirkštai, kurie patogūs bet kokioje situacijoje: namuose, darbe, svečiuose, kelionės metu ir kitose situacijose. Šiuolaikiniai insulino preparatai gali būti laikomi kambario temperatūroje. Būtinybės atveju, vaistus galima suleisti per drabužius, nenuvalius odos antiseptinėmis priemonėmis. Na, o kaip apskaičiuoti preparato dozę ir kaip susileisti insuliną, galima per trumpą laiką išmokyti tiek vaiką, tiek suaugusį žmogų: viskas iš tiesų labai paprasta. Gliukozės tabletes galima nešiotis tiesiog su savimi. Vienintelis dalykas, kurį turi daryti sergantis diabetu asmuo – tai nepamiršti laiku vartoti vaistus. 

Mitas: cukrinis diabetas neleidžia gyventi aktyviai 

Diabetas nekliudo sportuoti, netgi atvirkščiai – fiziniai pratimai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, be to, užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms. 

Cukrinį diabetą kontroliuoti paprasčiau, negu daugelį kitų lėtinių ligų. Jeigu žmogus rimtai žiūri į savo sveikatą, prižiūrimas gydytojo jis gali gyventi aktyvų gyvenimo būdą. Vis dėlto ekstremalaus sporto mėgėjams geriau pasikonsultuoti su gydytoju: nervinė įtampa ir dideli adrenalino pliūpsniai gali būti ir pavojingi. 

Taip pat sergantys cukriniu diabetu laisvai gali vairuoti automobilį, kitą transporto priemonę, net pilotuoti lėktuvą, svarbiausia – kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, kad būtų galima išvengti hipoglikemijos atvejų.