Cukrinis diabetas – liga, apsupta daugybės stereotipų ir mitų. Kokie jie? Daugelis žmonių klysta jau vien įsivaizduodami jos priežastis, simptomus ir pasekmes. O kuo gi ir kam ji iš tikrųjų yra pavojinga? Kokius galima išskirti rizikos veiksnius? Išsklaidykime keletą labiausiai paplitusių mitų.

Pirmas mitas: nėra simptomų – vadinasi, nėra ir cukrinio diabeto

Iš tiesų yra kiek kitaip: tai, kad nėra simptomų, gali reikšti, jog žmogus neserga pirmojo tipo cukriniu diabetu, tačiau antrasis tipas yra daug klastingesnis. Baisiausia tai, kad jis ilgą laiką gali tūnoti žmogaus organizme pasislėpęs. Endokrinologų teigimu, maždaug 50 % pacientų apie savo ligą sužino visiškai atsitiktinai, tuo metu, kai kreipiasi į gydytoją dėl kokių nors kitų priežasčių.

Tai svarbu! Diagnozė „cukrinis diabetas“ dažnai nustatoma tik po to, kai kyla kokių nors šios ligos komplikacijų. Dėl šios priežasties visiems, kurie patenka į rizikos grupę, rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius apsilankyti savo poliklinikoje ir atlikti cukraus kiekio kraujyje tyrimus. Na, o dar geriau įsigyti gliukometrą ir kontroliuoti cukraus kiekį savarankiškai.

Antras mitas: cukrinis diabetas – tai nutukusių ir antsvorio turinčių žmonių problema

Iš tiesų papildomi kilogramai laikomi antrojo cukrinio diabeto tipo rizikos veiksniu – liekniems žmonėms jis tikrai pasitaiko retai. Jei kalbėtume apie pacientus, kenčiančius dėl antrojo tipo cukrinio diabeto, kitaip tariant, tuos, kurie yra priklausomi nuo insulino, jie kaip tik išsiskiria lieknu kūno sudėjimu ir medžiagų apykaitos ypatumais. Tačiau svoris – tai dar ne pats svarbiausias cukrinio diabeto vystymosi rizikos veiksnys (nors, savaime suprantama, nuvertinti jo taip pat nereikia). Būtina objektyviai įvertinti, ar labai jis išreikštas, ir pasistengti sumažinti jo įtaką – kitaip tariant, kontroliuoti savo svorį.