Nebūtinai. Tikėtina, kad apgamas tiesiog peraugo į gilesnius odos sluoksnius, kuriuose pasidarė ankšta, todėl neliko nieko kito kaip tik iškilti į paviršių. Tai vadinamas dermalinis apgamas.

Kokie rizikos veiksniai gali įtakoti apgamo transformaciją?

Ekspertai pastebi, kad į rizikos grupę reikėtų įtraukti tuos šviesius ir rausvus plaukus turinčius žmones, bei tuos, kurių oda labai šviesi ir strazdanota. Jei ant žmogaus kūno yra daugiau nei 3 didesni nei 6 mm skersmens apgamėliai, tai reiškia, kad toks žmogus taip pat priklauso rizikos grupei.

Tiems, kurie mėgsta per daug pasilepinti saulės spinduliais, reikėtų atsiminti, kad po saulės vonių apgamėlių kiekis padidėja. Vaikystėje patirti nudegimai saulėje padidina melanomų išsivystymo riziką, o nudegimai vyresniame amžiuje – odos vėžio riziką. Be to, šiuo atveju nepadės ir kremai nuo saulės, mat jie neleidžia odai įdegti, tačiau nesumažina šiluminės saulės įtakos.

Gal tuomet apsaugoti apgamus nuo saulės galima juos tiesiog užklijuojant pleistru?

Tokio metodo taikyti nevalia, nes jis ne tik kad nepadės, bet dar ir pakenks. Ant apgamėlio esantis pleistras sukurs šiltnamio efektą ir dar labiau skatins apgamo transformaciją. Saikingas deginimasis tikrai nepakenks, o štai jei žmogus nejaučia saiko, tuomet nuo saulės spindulių neapsaugos niekas. Todėl vasarai pasibaigus būtina gerai apžiūrėti savo kūną, ir pastebėjus nors ir menkiausius apgamų pakitimus – nedelsiant kreiptis į gydytojus.

Diagnozė “melanoma” - tai jau nuosprendis?

Jei melanoma diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, iki tol, kol navikas nespėjo “įsigyventi” žmogaus kūne, ir skubiai bei sėkmingai pašalima – tuomet pavojaus žmogaus gyvybei nėra. Mirtingumo statistika susirgus melanoma – gana didelė, tačiau ji tokia tik dėl to, kad žmonės laiku nesikreipia į gydytojus. Medikai teigia, kad laiku diagnozavus ligą, išgydoma maždaug 97% pacientų.