Kraujuojančios dantenos – gana dažnas ir labai nemalonus reiškinys. Kodėl taip nutinka ir ką reikėtų daryti?
Ar reikia nerimauti?
Dantenos gali kraujuoti dėl stomatologinių bei kitų sveikatos problemų. Jei taip nutinka retai (pavyzdžiui, valantis dantis) – nieko baisaus. Tokio dantenų kraujavimo priežastis gali būti pernelyg kietas dantų šepetėlis ar dantų valymas netaisyklingais judesiais, kai pažeidžiamos dantenos. Pasirinkus minkštesnį dantų šepetėlį ir pradėjus tinkamai valyti dantis (sukamaisiais vibruojamaisiais judesiais), dantenos turėtų liautis kraujuoti.
Tačiau jeigu problema kartojasi nuolat, priežasčių reikia ieškoti giliau ir imtis atitinkamų priemonių.
Dažniausios dantenų kraujavimo priežastys
Hormoniniai pokyčiai. Su dantenų kraujavimu neretai susiduria būsimosios mamytės antroje nėštumo pusėje. Taip nutinka dėl hormonų pokyčių, sukeltų progesterono, somatomamotropino, gonadotropino ir kitų medžiagų, kurias išskiria placenta ir vaisius, poveikio.
Šiuos hormonus organizmas gamina beveik visą nėštumo laikotarpį, jų sumažėja tik prieš gimdymą. Jei būsimai mamai viskas klostosi gerai, tai hormonų svyravimai organizme neigiamų pokyčių nesukelia. Tačiau net jei nėštumas normalus, 20 % moterų diagnozuojamas gingivitas. Esant nėštumo komplikacijų šis skaičius pastebimai išauga. Paaiškinimas paprastas: nėščios moters organizmas yra pažeidžiamesnis ir labiau linkęs į visokius uždegimus bei infekcijas.
Kartais dantenos kraujuoti pradeda pačioje nėštumo pradžioje, o vėliau šis procesas progresuoja. Antrą ir trečią nėštumo trimestrą gali pereiti į lėtinę formą.
Vitamino B12 trūkumas. Dantenos gali pradėti kraujuoti dėl vitamino B12, kuris dalyvauja kraujodaroje, reguliuoja angliavandenių ir riebalų apykaitą organizme, trūkumo. Tada išsivysto anemija. Šio tipo anemijos priežastis neretai būna itin griežta vegetariška dieta arba virškinamojo trakto ligos, kuriomis sergant vitaminas B12 blogiau pasisavinamas iš maisto.
Vaistų vartojimo pasekmė. Gingivitą gali sukelti kai kurie vaistai – pavyzdžiui, antikoaguliantai, vartojami trombozei, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, didelėmis dozėmis vartojami steroidiniai vaistai (skiriami astmai, alergijai gydyti), preparatai nuo hipertonijos. Kraujavimas gali pasireikšti perdozavus vaistų nuo skausmo, pavyzdžiui, ibuprofeno, taip nutinka ir dėl ilgo gydymo antibiotikais. Jie sunaikina žarnyno florą, taip pat ir gerąsias bakterijas, kurios gamina vitaminą K. Dėl šio vitamino trūkumo kyla dantenų kraujavimo bėdų.
Netinkama burnos ertmės priežiūra. Bene dažniausia dantenų kraujavimo priežastis – netinkamas dantų valymas arba visiškas nevalymas. Pakanka nesivalyti dantų vos kelias dienas arba tai daryti atmestinai, ir ant jų atsiras minkštų dantų apnašų, sudarytų iš maisto likučių – tai tampa puikia terpe bakterijoms daugintis. Jeigu apnašos nebus pašalinamos, gali kilti uždegimas: dantenos ims kraujuoti, išburks, paraus.
Dantenos gali kraujuoti ir dėl to, kad pernelyg uoliai ir stipriai valote dantis, arba naujasis dantų šepetėlis jums tiesiog per kietas. Taip pat kraujavimą gali sukelti dantenų įpjovimas valant tarpdančius siūlu arba krapštuku. Jei nešiojate protezus, įsitikinkite, kad jie gerai jums pritaikyti. Visais šiais atvejais specialaus gydymo nereikia ir jums negresia dantų netekimas. Pakanka atidžiau ir švelniau valytis dantis. Jei tinkamai prižiūrint dantis kraujavimas nesiliauja, reikia apsilankyti pas stomatologą.
Dantų akmenys. Apnašos pamažu sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Iš pradžių jie atrodo kaip šviesiai geltona juostelė prie dantenų krašto, o vėliau virsta tamsiai rudais prie dantų priaugusiais dariniais. Akmenys prasiskverbia ir po dantenomis. Jie suspaudžia kraujagysles, suardo danties raiščius. Tai sukelia skausmingus pojūčius, kraujavimą, valgant dantys ima judėti.
Jeigu dantenų kraujavimo priežastis yra dantų akmenys, nepadės net ir pati kruopščiausia higiena. Akmenis būtina pašalinti. Tai gali padaryti gydytojas arba burnos higienos specialistas skaleriu.
Parodontozė. Jeigu dantenos paraudusios, ištinusios, iš burnos juntamas nemalonus kvapas, o uždegimas neišgydytas, tada pažeidžiamas ir kaulinis audinys. Mes nematome ir nejaučiame, tačiau vyksta dantis supančių audinių – parodonto – uždegimas. Pažeidžiami kaule dantį laikantys raiščiai, dantis tampa judrus. Dėl uždegiminio proceso tirpsta kaulas, apsinuogina danties kaklelis. Ligai progresuojant dantys ima klibėti ir yra didelė tikimybė, kad jie ims kristi.
Kaip užkirsti kelią dantenų kraujavimui?
Ką daryti, jeigu jos kraujuoja?
Kraujuojančios dantenos – tai ne neišsprendžiama problema. Jei laiku kreipsitės į stomatologą ir tinkamai prižiūrėsite burnos ertmę, galėsite džiaugtis akinančia šypsena. Juk sveikos dantenos – tai gražūs dantys!
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai