Kodėl šiais laikais mūsų dantys ima gesti dar vaikystėje?

Geologai ir paleontologai per savo kasinėjimus randa kadaise mirusių žmonių kaukolių, kuriose ant dantų nėra nė ženklo ėduonies, o emalis beveik dukart storesnis ir tvirtesnis nei šiuolaikinių Homo sapiens atstovų. Kur paslaptis? Vienas labiausiai tikėtinų paaiškinimų, mokslininkų nuomone, gali būti toks: senovėje žmonės valgė žalią maistą, vadinasi, jų dantys nuolat sunkiai dirbo.
 
Dantų šepetukas – ne panacėja
 
Mūsų dienomis specialistai susiėmę už galvų: dabar beveik kiekvieno šešiamečio krūminiai dantys būna arba visiškai, arba iš dalies sugedę. Daugeliu atvejų dantys prasikala jau būdami sugedę.

Kad ir kaip toli būtų pažengusi šiuolaikinė odontologija ir odontologai, visomis išgalėmis besistengiantys ieškoti vis naujų kombinuotų modernių dantų gydymo būdų, kad ir kokia gausi būtų dantų šepetėlių įvairovė, dantų ir dantenų ligos progresuoja.

Jei manote, kad nesveiki dantys – tai tik skausmas ir diskomfortas (nors šiuo atveju žodelis „tik“ turbūt nelabai tinka), smarkiai klystate. Nervinio pobūdžio sutrikimai, virškinimo problemos, infekcijos – visa tai taip pat gali prasidėti nuo dantų.

Tvirtinimai, kad jei tik jūs kruopščiai valysite dantis, jie neges, – dar vienas absurdas. Net ir pagal naujausias technologijas pagaminti dantų šepetėliai praktiškai nepatenka į tarpdančius ir nepasiekia jų pagrindo – vadinamųjų dantenų kišenių. Tai reiškia, kad jie nė nepaliečia vietų, kuriose pirmiausia ir prasideda gedimo procesas. Ir kasdienis dantų valymas įprastinėmis priemonėmis tėra paviršių, kurie ir be mūsų pagalbos patys nusivalo, brūžinimas.