Mokslininkai pastebėjo, kad periodai, kai vaikai serga ligomis, dėl kurių sutrinka virškinimas ir laikinai „išjungiamas“ dantų maitinimas, palieka pėdsaką dantų vystymesi.

Sergant rachitu dantys genda visada. Ir tai natūralu: rachitą sukelia mineralinių medžiagų (ypač kalcio, fosforo) deficitas, vadinasi, jų stygių patiria ir dantys.

Dirbtiniai mišinėliai vaikams, tarp kitko, irgi gali gadinti dantis.
 
Vietinės reikšmės problemų nebūna
 
Fluoro stygius – dar viena labai dažna nesveikų dantų priežastis. Tačiau pateisinti jos negalima.

Gamta parūpina mums gausybę fluoro natūraliuose produktuose: geriamajame vandenyje, daržovėse, mėsoje, tačiau daugumai šiuolaikinių žmonių jo vis tiek stinga. Kokia priežastis? Grūdinės kultūros. Kuo daugiau mes vartojame grūdų, tuo prasčiau formuojasi dantys.

Tai galioja visoms grūdinėms kultūroms ir iš jų gaminamiems produktams, tačiau ypač – visiems denatūruotiems javams, t. y. pramoniniu būdu apdorotiems ir išbalintiems grūdams.

Šiuolaikiniai kvietiniai miltai nebeturi daugumos savo šarminių druskų ir gerokai labiau skatinantys rūgšties susidarymą nei paprasti neskaldyti kviečių grūdai.

Baltoje duonoje esančios mineralinės druskos skatina itin didelį rūgštingumą. Štai kodėl šalių, kuriose įprasta maitintis daugiausia gaminiais iš baltų miltų, gyventojų dantys genda dažniau nei šalių, kur tradiciškai vartojami kiti, nors ir taip pat denatūruoti grūdai.

Tyrimai parodė, jog tautų, į kurių racioną neįeina javai, atstovai praktiškai neserga jokiomis dantų ar burnos ligomis, o tautų, kurioms javai ir mėsa – pagrindinis maistas, taigi vaisių ir daržovių valgoma palyginti nedaug, dantys yra labai prasti.