„Sedonos kalnuose, Arizonos Valstijoje“

Gyvenate ne Lietuvoje, o Londone, tačiau mokėtės ir Niujorke. Kuo skiriasi lietuvių, britų ir amerikiečių mitybos įpročiai? Kuri tauta sveikiausia ir ko mums reikėtų pasimokyti iš britų, ar amerikiečių? O gal ir jie turi, ko iš mūsų išmokti?
Pasaulyje yra susidariusi nuomonė, kad jeigu kas yra kilę is Amerikos, tai yra geriausia. Kaip ten bebūtų, Amerika diktuoja gyvenimo stiliu visam pasauliui. Yra ir geru dalykų, o daug ką vertėtų atmesti. Ko tikrai nepatarčiau niekam mokintis, tai mitybos įpročių iš amerikiečių – gausios, kaloringos porcijos, maisto produktai labai perdirbti.

Į Angliją aš persikėliau vos prieš 6 mėnesius, bet tuoj pat pastebėjau, kad maisto kokybė yra geresnė, tačiau gyvenimo stilius bando eiti koja kojon su Amerika, sparčiu žingsniu. Aš šią vasarą Londone praleidau kaip rojuje. Kiekvieną rytą užsukdavau į vietinį turgelį ir grįždavau namo pasikrovus gamtos gėrybėm – tikrom, saldžiom uogom, šviežiom daržovėm. Kai sakau „tikrom“, tą ir turiu galvoje – užaugusiom natūraliu būdu.

Amerikoje viskas dirbtina – mėlynė vyšnios dydžio, vyšnia – slyvos dydžio... Kai sugrįžtu į Lietuvą, atrodo ir oras man čia gaivesnis. Be abejo, tam įtakos turi mano, kaip svečio psichologija bei malonūs vaikystės prisiminimai.

Kad ir kaip aš bemėgčiau lietuviškus valgius, turiu pripažinti, kad tai sunkus maistas, gausus mėsa ir bulvėm. Labai norėtųsi paskatinti tautiečius nemėgdžioti kitų šalių, o ypač amerikiečių. Bet norėtųsi pamatyti daugiau šypsenų lietuvaičių veiduose ir kad daržovės užimtų didesnę dalį kasdieniniame racione.

Papasakokite kokią įdomią istoriją iš profesinės pusės – galbūt tai buvo ypatinga žmogaus, kuriam padėjote, padėka ar tiesiog netikėtas susitkimas, neįprasta sėkmės istorija?