Patikros programa dar netaikoma
 
N. Vagulienė apgailestauja, kad šiandien nėra visiškai išspręstas ankstyvosios plaučių patikros klausimas.
 
„Nėra jokių biologinių žymenų, leidžiančių įtarti plaučių vėžį ar įvertinti jo riziką. Ankstyvoji patikra – tai tyrimai, padedantys nustatyti ligą žmonėms, kurie niekuo nesiskundžia. Atliekant klinikinius tyrimus, ankstyvajai plaučių vėžio patikrai taikoma mažų dozių kompiuterinė tomografija. Plaučių vėžį dažniausiai lemia rūkymas, jo trukmė, todėl į patikros duomenis įtraukiami vyresnio amžiaus, daug ir ilgai rūkantys žmonės. Tačiau Europos Sąjungoje atliekami klinikiniai tyrimai dar nėra apibendrinti, tad ši patikra kol kas netaikoma“, – paaiškino gydytoja.
 
Kovojant su liga – nauji ginklai
 
Nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos ir genetinių mutacijų. Ankstyvosiose stadijose taikomas operacinis arba spindulinis gydymas, vėlyvosiose skiriama chemoterapija. Jei nustatyta genetinių mutacijų, taikoma taikinių terapija arba imunoterapija. N. Vagulienė pasakojo, kad pastaraisiais metais nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžio gydymo metodai sparčiai tobulinami. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas individualizuotam plaučių vėžio gydymui, kai atsižvelgiama į vėžio morfologiją, geno mutacijas, individualiai parenkamas gydymas pacientui.
 
„Pavyzdžiui, nustačius aktyvuojančių EGFR geno mutacijų navikiniame audinyje, skiriama taikinių terapija tirozino kinazės inhibitoriais. Ji ne tik veiksmingesnė nei chemoterapija, bet ir sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų, pacientai geriau jaučiasi. Net įvairių chemoterapinių vaistų veiksmingumas skiriasi, jis priklauso nuo morfologinio plaučių vėžio tipo. Yra įvairių chemoterapijos skyrimo metodikų – jos užtikrina palaikomąjį gydymą“, – pasakojo gydytoja.