Jei atidžiau paskaitytume etiketes ant maisto prekių, praktiškai visur atrastume maisto dažiklių, žymimų E100-E199 ženklais. Dažikliai – tai dažniausiai iš natūralių žaliavų išgaunami pigmentai, suteikiantys maistui spalvą.
Kokie būna maisto dažikliai?
Maisto dažikliai gali būti natūralūs ir sintetiniai. Natūralių dažiklių, dažniausiai išgaunamų iš augalinės kilmės produktų, naudojimas praktiškai neribojamas. Tačiau jie turi savotiškų trūkumų: yra jautrūs aplinkos terpei. Sintetiniai maisto dažikliai dažniausiai išgaunami perdirbant anglies ir naftos produktus. Jie atsparūs aplinkos veiksniams ir pigiau kainuoja, todėl maisto pramonėje naudojami kur kas dažniau nei natūralūs dažikliai. Tiesa, sintetiniams dažikliams taikomi gana griežti apribojimai: jų negalima naudoti pieno produktuose, miltiniuose gaminiuose, mėsoje, riebaluose ir kai kuriuose kituose produktuose.
Kam reikalingi maisto dažikliai?
Renkantis maistą svarbus ne tik jo skonis, tačiau ir prekinė išvaizda. Būtent dėl šios priežasties visoje maisto prtamonėje dažikliai yra nepakeičiamas dalykas.
Kokie dažikliai nėra pavojingi?
Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.
Kitas faktas
Komentarai (3)