Kaip išgyventi šiltąjį metų laiką, jei džiaugtis saule negali? Vilnietė Marija jau susitaikė, kad po tokių saulėtų dienų odą netrukus teks slėpti. Mergina nuo mažens yra alergiška saulei, todėl kiekvienas ilgesnis pabuvimas jos spinduliuose baigiasi paraudusia, pūslelėmis nusėta ir besilupančia oda. Nors alergiškiems žmonėms visiškai apsisaugoti nuo kenksmingų spindulių sunku, Sveikos odos instituto ambasadorė Milda Darulienė rekomenduoja visada su savimi turėti stiprią apsauginę priemonę bei priešalerginių vaistų. Ji taip pat primena bendras deginimosi taisykles, kurių turėtų laikytis visi vasarotojai.
Skaičiuojama, kad su alergija saulei susiduria apie 20 proc. žmonių. Marijai pirmą kartą alerginė reakcija po deginimosi pasireiškė, kai jai buvo 6 m.
„Tada užteko saulėje pabūti apie 20 min. – veidas smarkiai ištino. Iki tol nieko panašaus nebuvo, todėl tėvai labai išsigando. Atlikus tyrimus, gydytojai diagnozavo fotodermatozę. Nuo tada tenka gyventi su alergija saulei. Tėvai labai saugodavo, tepdavo kremais nuo saulės, dangstydavo skrybėlėmis, saulėje galėdavau būti labai ribotą laiką, tačiau kelerius vaikystės metus visiškai išvengti alerginės reakcijos nepavykdavo, ypač prasidedant vasarai“, - prisiminimais dalijasi mergina.
Jautrumas saulei išliko ir suaugus
Marija sako tokias alergines reakcijas kaip tinimas ir veido paburkimas išaugusi. Tačiau didesnis odos jautrumas saulei išliko.
„Ilgiau pabuvus saulės spinduliuose, ypač pirmus deginimosi kartus, visada nudegu raudonai, paberia krūtinę. Atostogaujant karštesnėse šalyse, kur saulė daug kaitresnė nei Lietuvoje, net pasitepus didelį apsaugos nuo saulės faktorių (SPF) turinčiu kremu ar išgėrus priešalerginių vaistų, vitaminų odai, nudegu raudonai. Odos raudonumas praeina po kelių dienų, tačiau, kai jau atrodo, kad turiu gražiai įdegusią rudą odą, ją nusėja nedidelės pūslelės. Galiausiai oda nusilupa“, - apie jautrią odos reakciją į saulę pasakoja vilnietė.
Pasak vaistininkės, visiškai išgydyti alergijos saulei negalima, todėl reikia išmokti su ja gyventi ir imtis profilaktinių priemonių.
„Vos pasirodžius pirmiesiems vasariškos saulės spinduliams, nereikėtų pulti degintis. Prie saulės pratinkitės pamažu, kasdien joje praleisdami po kelias minutes ir laiką ilgindami. Žinoma, nepamirškite naudoti apsaugos nuo saulės priemonių, turinčių kuo aukštesnį SPF faktorių, geriausia – SPF 50. Priemonės nuo saulės turėtų saugoti nuo plataus spektro ultravioletinių spindulių – UVA ir UVB. Dienos metu, kai saulė intensyviausia – tarp 10 ir 16 val. – rekomenduočiau apskritai jos vengti, vilkėti šviesiais drabužiais, pasirūpinti kepure ir akiniais nuo saulės“, - kaip saugotis nuo saulės pataria Sveikos odos instituto ambasadorė M. Darulienė.
Vaistininkė taip pat primena, kad saulei alergiški žmonės turėtų nepamiršti vaistų nuo alergijos, praverstų turėti ir hidrolipidinį bei gerai drėkinantį kremą, kuris nuramintų ir sudrėkintų odą.
„Hidrolipidiniu kremu odą tepkite rytais, prieš deginimąsi, o drėkinamąją priemonę naudokite vakarais, jau po deginimosi. Jeigu alerginė reakcija į saulę stipri, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu – jis gali paskirti ir hormoninį tepalą gydymui“, - sako vaistininkė.
Su alergija saulei gyvenančiai Marijai visos rekomendacijos žinomos, tiesa, išvengti alerginių reakcijų ne visada pavyksta. „Tuo metu, kai skaudžiai nudegu, ilgiau pasimėgavusi saule, ir kelias dienas negaliu prisiliesti prie odos, kai ji lupasi, tai labai erzina ir verčia šiek tiek kompleksuoti, slėptis po drabužiais. Tačiau jau susitaikiau su tuo, kad keliskart per metus būsiu raudona kaip vėžys, išberta ir nusilupusi – laukiu, kol tai praeis“, - sako mergina.
Visiems aktualūs patarimai, kaip degintis saugiai
Vaistininkė primena, kad saugotis saulės privalu visiems. „Vasaros pradžioje saulė itin intensyvi, todėl apsauga nuo saulės turėtų tapti kasdienio odos priežiūros ritualo dalimi. Be to, svarbu ir tai, kaip jūs odą paruošiate ilgesniam buvimui saulėje“, - teigia Sveikos odos instituto ambasadorė ir dalijasi pagrindinėmis saugaus deginimosi taisyklėmis.
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai