Šiandien bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje. Atsparumas antibiotikams yra natūralus reiškinys, tačiau netinkamai vartojami preparatai paspartina atsparumo procesą.
 
Auga infekcijų skaičius (tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė ir gonorėja), kurias gydyti sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja.
 
Atsparumas antibiotikams prailgina gydymosi ligoninėje laiką, daugiau kainuoja gydymas, didėja mirtingumas.
 
Problemos svarba
 
Antibiotikai – vaistai, naudojami infekcijų prevencijai ir bakterinių infekcijų gydymui. Atsparumas antibiotikams išsivysto, kai pasikeičia bakterijų atsakas į vartojamą vaistą.
 
Bakterijos (o ne žmonės) tampa atsparios antibiotikams. Tokiomis bakterijomis užsikrėtusius sunkiau gydyti nei tuos, kurie yra užsikrėtę neatspariomis antibiotikams bakterijomis.
 
Atradus naujus antibiotikus, atsparumas jiems išliks viena didžiausių grėsmių, jeigu nebus keičiama antibiotikų vartojimo elgsena. Būtina keisti požiūrį į antibiotikų skyrimą ir vartojimą. Elgsenos pokyčiai, mažinantys infekcijų plitimą yra skiepai, rankų plovimas ir tinkama maisto higiena.
 
Pasaulyje atsparumas antibiotikams auga dideliais tempais. Kiekvieną dieną atsiranda ir plinta nauji atsparumo mechanizmai, mažindami įprastų infekcinių ligų gydymo galimybes. Taip pat didėja sunkiau išgydomų (arba neišgydomų) infekcijų, tokių kaip pneumonija, tuberkuliozė, kraujo užkrėtimai ir gonorėja. Šalyse, kuriose antibiotikus galima įsigyti be recepto, atsparumas ir plitimas antibiotikams yra didžiausias. Šalyse, kurios neturi patvirtintų gydymo gairių, sveikatos priežiūros darbuotojai antibiotikus gydymui skiria dažniau, nustatomas per didelis antibiotikų vartojimas.