VIENKARTINIS ŠVIRKŠTAS

Nežiūrint į tai, kad dėlės tokios naudingos, vis tik nereikėtų jų gaudyti pirmame pasitaikiusiame tvenkinyje. Visų pirma, jos yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Visų antra, tai saugumo klausimas: medicininės dėlės auginamos specialiuose biofabrikuose, ten jos praeina griežtą karantiną ir naudoti jas galima tik vieną kartą. Tai susiję, žinoma, su AIDS užkrato rizika, virusais, hepatitu ir kitomis ligomis, perduodamomis per kraują.   

Iš tiesų moksliniai tyrimai rodo, kad dėlės seilių fermentuose ir virškinamojo trakto sistemoje yra antibakterinės ir priešvirusinės medžiagos ir dėka jų dėlės negali pernešti infekcijų. Todėk kai kuriose hirudoterapijos knygose galima rasti patarimų, kad šiuos kraujasiurbius galima dėti ir pakartotinai. Sąžiningi gydytojai, norėdami apsidrausti, dėles naudoja kaip “vienkartinius švirkštus”. Po seanso jos sunaikinamos, tagi tiesiogine prasme galime teigti, jog šie padarai atiduoda už mus savo gyvybę.   

BE SAVIVEIKLOS

Savaime suprantama, dėlės jokiu būdu nėra panacėja. Profesionalo rankomis jos pagelbės daugeliu atveju, ypatingai derinant kartu su kitais gydymo metodais. Gydytis savarankiškai – beprasmiška ir pavojinga. Dėlės – gana stipriai veikianti priemonė ir tik gydytojas žino reikiamus taškus ir gali tinkamai po seanso pasirūpinti žaizdele, kad nekiltų stipresnis kraujo nutekėjimas.   

Išmanančio hirudoterapeuto paieška – tai jau atskira tema. Deja, šiandien šią specialybę įgyti gali ne tik diplomuoti medikai, bet ir žmonės be medicininio išsilavinimo, tame tarpe liaudies medicinos gydytojai, bioenergetikos žinovai ir kitokio plauko šarlatanai. Gydytis galima tik specializuotame medicinos centre, turinčiame gydymo dėlėmis licenziją. Būtinai pasidomėkite gydytojo išsilavinimu. Jums būtinas diplomuotas medikas,praėjęs  hirudoterapijos specializacijos kvalifikacinį kursą, o ne šiaip išklausęs reklaminį kelių valandų kursą “visiems norintiems”.