“Depresija – tai liga”,- tvirtina medikai. Depresija – tai organizmo reakcija, atsirandanti dėl emocinės pusiausvyros sutrikimo. Ir visi anksčiau išvardyti simptomai iš tiesų yra mediciniškai patvirtinti ligos požymiai. Tačiau vis dėl to daugumai iš mūsų kyla savaime suprantamas klausimas: “Ar šiuolaikiniame pasaulyje yra nors vienas žmogus, kuris niekuomet nepatyrė šių simptomų?”. Juk dauguma iš mūsų jaučia nuolatinį stresą įvairiose gyvenimo srityse: dėl savęs reikia kovoti asmeniniame gyvenime, darbe ir netgi tarp draugų. Gal tai reiškia, kad visi minėti depresijos simptomai tėra laikinos psichologinės problemos?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais depresija pasaulyje suserga 150 milijonų žmonių. Remiantis JAV atliktais tyrimais, žmonės, kurie linkę į depresiją, turi du kartus didesnę tikimybę mirti nuo kitų ligų. O žmonėms, sergantiems sunkiomis lėtinėmis arba onkologinėmis ligomis, depresijos tikimybė yra gerokai didesnė, nei visiems likusiems.

Vakarų Europoje, JAV ir Kanadoje, apie 80 procentų antidepresantų išrašo bendrosios praktikos gydytojai, o ne psichiatrai. O juk šie gydytojai neturi pakankamos patirties ir kvalifikacijos.

PSO duomenimis, 2020 metais depresija bus dažniausiai pasitaikanti liga, aplenkianti net šiuo metu lyderiaujančias infekcines ir širdies bei kraujagyslių ligas. Jau šiandien depresija yra taip giliai įsišaknijusi, kad ko gero kiekvienas iš mūsų savo artimiausių žmonių rate esame susidūrę su depresijos gniaužtais. Ypatingai tai aktualu moterims. Tačiau tam neturi įtakos nei gyvenamoji vieta, nei moters padėtis visuomenėje, nei ekonomika ar panašios priežastys. Tuomet kodėl tarp moterų ir vyrų yra toks didelis skirtumas?