Dar vienas širdžiai svarbus vitaminas – tai vitaminas B6. Nedidelis šio vitamino kiekis būna sukauptas raumenyse. Vitaminas B6 dalyvauja įvairiose cheminėse reakcijose: amino rūgščių, angliavandenių, lipidų apykaitoje, hemoglobino metabolizme, tam tikrų nervinių impulsų pernešėjų biosintezėje. Kadangi organizmas nesukaupia daug vitamino B6, jo atsargas būtina papildyti.

Į vitamino B6 reikšmę sveikatai atkreipė dėmesį ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA). Jos požiūriu, šis vitaminas padeda palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, reguliuoja hormonų aktyvumą, taip pat mažina nuovargį. Kai trūksta B grupės vitaminų, taip pat vitamino B6, sutrinka homocisteino virtimo metioninu procesas ir padidėja homocisteino kiekis kraujyje. Išanalizavus įvairiose pasaulio šalyse skirtingu metu atliktų 30 tyrimų, buvo padaryta išvada, kad padidėjęs homocisteino kiekis kraujyje gali būti susijęs su padidėjusia išeminės širdies ligos rizika.

Rekomenduojama paros dozė vyresniems (virš 50 m.)- 2 mg vitamino B6, tai sudaro 143% standartinės rekomenduojamos paros dozės. Vitamino B1 pakanka ir 1,1 mg.

Magnis

Kamuojamiems įvairių širdies negalavimų žmonėms gali trūkti ir magnio, todėl šiuo mikroelementu stengiamasi taip pat praturtinti kompleksus, kurie skirti ritmingam širdies darbui. Jeigu žmogus negaus papildomai šio mikroelemento, jo vidiniai rezervai greitai ištuštės.

Magnis – tai vienas būtiniausių mikroelementų. Manoma, kad nuo 2,5 iki 15 procentų gyventojų pasaulyje kenčia dėl magnio trūkumo. Ši bėda kamuoja tuos žmones, kurie valgo daug smarkiai pervirto, riebaus ar saldaus maisto, piktnaudžiauja alkoholiu, gaivinamasi gazuotais gėrimais. Magnio atsargos organizme taip pat išsenka, jei žmogus laikosi griežtos dietos, gausiai prakaituoja ar vartoja šlapimo išsiskyrimą skatinamuosius vaistus diuretikus, jei sutrikęs šio mikroelemento pasisavinimas.