Yra ir kitoks mitybos pagal kraujo grupę metodas, kurio metu kraujo tyrimų pagalba nustatomas maisto produktų netoleravimas. Reikia pripažinti, kad šis tyrimas labai naudingas, mat tam tikrų produktų netoleravimas gali smarkiai pakenkti žmogaus sveikatai. Pats didžiausias pavojus slypi tame, kad organizmas ne visuomet iš karto sureaguoja į jam netinkančius produktus. Įprastos alerginės reakcijos metu žmogus netrukus pajunta simptomus ir gali nesunkiai nustatyti, kas būtent juos iššaukė. Užslėptos alerginės reakcijos metu simptomai pasimato tik po kurio laiko, o nuolatos vartojami netinkantys produktai organizmą veikia kaip nuodai, todėl gali sukelti įvairiausių sveikatos sutrikimų.
Paprastai maistas neturėtų sukelti jokių imuninių reakcijų. Virškinimo proceso metu iš maisto pasisavinti baltymai turėtų pilnai išsiskaidyti į amino rūgštis, kurios patenka į kraują. Tačiau jei organizmo fermentacijos procesas sutrikęs, pavyzdžiui, žmogus serga lėtiniu uždegimu, tuomet žarnyno sienelės tampa pralaidžios ir neatlieka savo apsauginės funkcijos. Štai tuomet į kraują nesunkiai patenka nepailnai apdorotos maisto dalelės – imunogeniniai baltymai ir makromolekulės.
Maisto toleravimo tyrimas atliekamas labai paprastai: gydytojas ima kraujo mėginį ir stebi kraujo reakciją į paruoštus maisto produktų ekstraktus. Tyrimo metodikų yra keletas:
Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.
Kitas faktas
Komentarai (2)