Dietologė pataria sportuojantiems atsižvelgti į savo biologinį ritmą

Dietologė pataria sportuojantiems atsižvelgti į savo biologinį ritmą
@ Shutterstock

Vasarą norėdami padailinti kūno formas daugelis suskumba intensyviai sportuoti. Tačiau medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė teigia, kad pasirinkus fizinį krūvį ir atitinkamą mitybą, šią sveiką gyvenseną reikėtų išlaikyti ištisus metus, o ne tik ruošiantis atostogoms.

Pasirenkant tam tikrą fizinį krūvį sveikatos palaikymui, pasak jos, maitinimasis turėtų būti užtikrinantis visas būtinąsias maistines medžiagas. Todėl didesnį dėmesį reikėtų skirti maisto produktų kokybei, jų parinkimui ir valgymo reguliarumui. Jei po gausaus valgymo iškart sportuojama – fizinis krūvis nėra efektyvus ir savijauta po to nebus gera. Kartu su fiziniu krūviu, reikėtų atsižvelgti ir sudėlioti atitinkamą maitinimosi režimą.

„Renkantis sveiką gyvenseną ir fizinį krūvį, reikėtų pasirūpinti, kad valgymas ir sportas turėtų tam tikrą intervalą. Po gausaus maisto rekomenduojama sportuoti tik praėjus maždaug 3 valandoms. Nesvarbu ar sportuojate ryte, ar vakare – mitybos režimas nuo to stipriai keistis neturėtų. Tik visuomet svarbu atsižvelgti į laiko tarpą iki sporto“, – sako gydytoja dietologė E. Gavelienė.

Dienos valgymai – pagal kiekvieno biologinius ritmus

Maistinių medžiagų išdėliojimas dienos racione, pasak dietologės, atkeliavo iš profesionalaus sporto – ten yra tam tikros taisyklės. Tačiau kasdien sportuojant tam, kad būtų palaikoma sveikatos būklė, nėra svarbu, kaip bus sudėliota valgymo maistinių medžiagų kompozicija. Svarbu bendras kiekis ir kokybė.

„Reikia neužmiršti, kad maistas, kurį šiandien suvalgome, galutinai bus suvirškintas rytoj – kai kas net ir poryt. Dėl to nėra didelio skirtumo, kaip sudėlioti dienos valgymą. Tačiau visų pirmiausia, jis turėtų atitikti biologinį ritmą. Jeigu žmogus yra „pelėda“, tai jis rytą gali pradėti nuo labai lengvo pusryčių raciono ir dėliodamas tolimesnius savo valgymus, dieną užbaigti pagrindiniu patiekalu, – akcentuoja E. Gavelienė. – „Vyturių“, mėgstančių anksti keltis, pusryčiai gali būti turtingi ir baltymais, ir angliavandeniais. Todėl pirmasis dienos valgymas gali būti gausesnis.“

Kokius patiekalus rinktis prieš sportuojant?

Rytą galima pradėti nuo maisto, kuriame yra gausiau angliavandenių ir šiek tiek baltymų. Dietologė tam pataria rinktis įvairias košes, kiaušinienę su riekute duonos.

Štai dienos metu vertėtų rinktis patiekalą su mėsa arba žuvimi, daržovėmis. „Rinktis galima labai įvairų maistą, tiek mėsos su daržovėmis, tiek žuvies su daržovėmis, arba vien tik daržovių patiekalus, pavyzdžiui, iš ankštinių daržovių. Svarbu neužmiršti, kad ir pieno produktai turėtų būti įtraukti į kasdienį meniu“, – teigia pašnekovė.

Po dienos išalkusiems ir vis tik norintiems vakare prieš pat sportą užkąsti, galima rinktis varškę ar jogurtą. Jeigu prieš tai buvo valgomas baltymingas maistas, vertėtų rinktis vaisius.

Renkantis maistą, pasak jos, svarbu, kad jis būtų maistingas ir aprūpinantis kalorijomis tiek, kiek reikia skirtingam žmogaus organizmui: „Norintiems rinktis sveikesnius produktus, kurie nugula lėkštėse, reikėtų atidžiau žiūrėti į pirkinių krepšelį. Vartoti tuos pasirinkimus, kuriuose mažiau riebalų (arba sudėtyje yra kokybiškesnių riebalų), druskos, cukraus ir tuo pačiu esama daugiau skaidulinių medžiagų.“

Skubantiems padailinti kūno formas prieš atostogas

Jei nusprendėte keisti savo gyvenseną, gydytoja dietologė pataria, kad tai turėtų būti ne dėl bikinio sezono, o pirmiausia dėl savo pačių sveikatos ir visam laikui.

„Susirūpinti savo sveikata ir pulti prie fizinio krūvio tik dėl dailesnių formų vasaros laikotarpiu nėra geras pasirinkimas. Nusprendus rinktis sveiką gyvenimo būdą, jį turime stengtis išlaikyti nuosekliai. Todėl pirmiausia reikėtų pasirinkti tokį fizinį krūvį ir maitinimosi režimą su atitinkamu maisto kiekiu, kuriais būtų galima vadovautis ištisus metus“, – sako gydytoja dietologė.

Komentarai

Ar žinote, kad...

Lietuvoje iš tūkstančio gyventojų nuo gripo pasiskiepija vidutiniškai 30 asmenų, Latvijoje - 65, Estijoje – 52 asmenys. Tuo tarpu JAV tūkstančiui gyventojų tenka net 250 pasiskiepijusių, Europoje vidutiniškai – 177.

Kitas faktas