Maistas ne visada būna mūsų sąjungininkas. Vieni pakyla nuo stalo jausdami malonumą, o kiti – sunkumą ir papildomus kilogramus. Daug metų pacientus konsultuojanti gastroenterologė, dietologė doc. Aida Žvirblienė davė keletą svarbių patarimų norintiems sulieknėti. Pasak jos, vien keisti mitybos įpročius – nepakanka.

Pasiryžus keisti išvaizdą ir gyvenimo būdą būtina daug ko išmokti, bet pirmiausia svarbu išsiaiškinti motyvus, ko iš tikrųjų siekiama ir kodėl norima sulieknėti. „Jei žmogus tikina, kad jam žūtbūt svarbu numesti 5–6 kilogramus, man būna kur kas svarbiau išsiaiškinti ne tai, kiek kilogramų jis nori prarasti, o kas, kokia psichologinė priežastis po tais kilogramais slepiasi“, – sako gydytoja A. Žvirblienė.

Esate išklausiusi ne vieną skundą, kad niekaip nepavyksta sulieknėti. Nuo ko pirmiausia siūlytumėte pradėti žmogui, pasiryžusiam keisti mitybos įpročius?

Tai – vienas sudėtingiausių klausimų, nes gydytojas yra tik paciento sąjungininkas. Būtina turėti aiškų atsakymą, kodėl reikia mesi svorį, ko žmogus tikisi vėliau. Aiškūs tikslai padeda išvengti nesėkmių, išvengti pagundos grįžti į tuos laikus, kai leidome sau valgyti bet kada ir bet ką. Pavojus palūžti visada tyko, nes daugeliui norisi grįžti prie to, kas teikia malonumą. Tačiau nebus jokių permainų, jei pacientas nesugebės išeiti iš komforto zonos. Žmogus turi žinoti, ko siekia lieknėdamas, koks jo tikslas. Pateiksiu pavyzdį – yra apkūnių žmonių, kurie skundžiasi, kad neranda gražių drabužių. Tada klausiu: „Gerai, atsikratysi kelių kilogramų ir įsigysi madingų drabužių, o kas toliau? Juk madingų drabužių gali įsigyti tiek apkūnūs, tiek liekni žmonės.“ Ir taip klausiama klausimas po klausimo tol, kol pamažu pradeda aiškėti esminės problemos priežastys.

Ar žmonės, atsikratę nereikalingo svorio, iš tiesų tampa laimingi? Kaip tai pakeičia jų gyvenimą?

Turėjau jauną pacientą, kuris vargo daug metų, jam buvo nustatytas morbidinis nutukimas, tai – rimta diagnozė, nes toks nutukimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei. Vyras daugybę metų buvo bedarbis, neturėjo jėgų dirbti – svėrė daugiau kaip 150 kilogramų, jam buvo sunku judėti. Jis lankėsi pas daug specialistų, bet viskas veltui. Kai atėjo pas mane, pokalbis truko daugiau nei valandą. Šiam vyrui pasisekė, kad ne tik jis, bet ir žmona, ir dukra pakeitė mitybos įpročius. Per pusmetį jam pavyko atsikratyti daug svorio. Taip pat daug kilogramų numetė jo žmona ir dukra. Lieknėjimas padėjo jaunam vyrui tarsi antrą kartą gimti – jis nesijautė išskirtinis, nes gatvėje niekas nebevarstė žvilgsniais, pagerėjo savijauta ir reikėjo kur kas mažiau vaistų. Jis pradėjo vertinti aktyvų poilsį, nors anksčiau leisdavo dienas tarp keturių sienų.

Visuomenėje bene plačiausiai paplitusi nuomonė, kad norint mažinti svorį reikia laikytis dietos. Ką jūs apie tai manote?

Dažniausiai žmonės galvoja, kad dieta yra tai, kas neskanu, bjauru, ko nesinori net nuryti. Mitybos įpročių keitimas – ilgas darbas, o dieta – trumpalaikis dalykas. Jei žmogui trūksta motyvacijos, jis ims svarstyti, vardan ko turi kankintis.

Įprastai dietos sudaromos 7 dienoms. Tą patį valgyti pasidaro nuobodu. Žmogus jaučiasi atsiskyręs nuo artimųjų ar draugų, nes visi valgo tai, ką nori, o jis to negali daryti. Dėl šių priežasčių daugelis būna nusivylę dietomis.

Dietos keičiasi kaip mados, Lietuvoje pastaruoju metu ant bangos dieta be glitimo. Ne visiems žmonėms ji reikalinga. Yra aiškios medicininės priežastys, kada ji tinka, o kada – ne. Pavyzdžiui, nustačius tokią ligą kaip celiakija reikia vengti maisto produktų, turinčių glitimo. Sergant dirgliosios žarnos sindromu, ypač vyraujant viduriavimui, esant ryškiam pilvo pūtimui, gali būti skiriama 4 savaičių trukmės FODMAP dieta (FODMAP yra akronimas, kilęs iš „Fermentuojami, Oligo-, Di-, Mono-sacharidai ir polioliai“). Vėliau pamažu grįžtama prie įprastinės mitybos. Šios dietos, kaip ir bet kurios kitos dietos, fone keičiasi žarnyno mikroflora: mažėja bendra mikrofloros gausa bei bifidobakterijų koncentracija. Žarnyno mikrofloros pokyčiai lemia žarnyno neuroendokrininės sistemos pokyčius. Tai labai sudėtingi mechanizmai.

Šiandien daugelis žmonių kenčia dėl alergijos maistui. Ar nuo šio negalavimo galima išsivaduoti pakeitus mitybos įpročius?

Šiuo klausimu yra daug keistų dalykų. Kai žmogus sako, kad jis alergiškas tam tikriems maisto produktams, būtina ištirti. Neretai tokį pacientą nusiuntus pas alergologą ir atlikus specialius testus paaiškėja, kad jis gali valgyti viską, nes neserga jokia maisto alergija. Tai tik paties žmogaus nuomonė. Maisto alergija ir maisto netoleravimas (pvz., laktozės netoleravimas) – du skirtingi dalykai. Gali būti ir taip, kad negalėdamas kontroliuoti tam tikrų įvykių ar nesulaukęs pritarimo žmogus griebiasi maisto. Kartais virtuvė žmogui tampa kovos lauku, kur jis gali demonstruoti valią ir nuspręsti, ką valgyti ir ko nevalgyti.

Turbūt nerasime antsvorį turinčio žmogaus, kurio nebūtų varginęs „sustojęs“ skrandis, sunkumas ir nemalonus pojūtis pavalgius. Kaip patartumėte elgtis žmonėms, kenčiantiems virškinimo sutrikimus?

Iš tiesų, labai dažnai pacientai susiduria su virškinimo problemomis. Tai organizmo siunčiami signalai, į kuriuos dažnas numoja ranka. Jei mes gydome ne ligą, o žmogų, turime pripažinti, kad sveikatai daug įtakos turi harmonija su gamta. Gamta nuo seno maitina mus. Rinkdami šaknis, įvairius žalumynus, sėklas, grybus, vaisius, daržoves, žmonės gaudavo kur kas daugiau augalinės kilmės fermentų nei dabar.

Pramoniniu būdu auginami augalai nėra tokie turtingi vitaminų, mineralų ir mikroelementų, be to, nualintas dirvožemis, todėl su maistu gauname ir mažiau fermentų. Kita vertus, šiuolaikinė mityba pasidarė kur kas vienpusiškesnė, nes žmonės renkasi valgyti tai, kas greitai pagaminama.

Jei nevirškina ar labai pučia pilvą, gali pagelbėti net septyni augalinės kilmės fermentai: amilazė, celiulazė, laktazė, proteazė, pektinazė, gliukoamilazė, lipazė. Toks fermentų kiekis padeda geriau suvirškinti platų maisto medžiagų spektrą: baltymus, riebalus, angliavandenius. Kartu su tam tikrais augalais šie fermentai yra patikima pagalba virškinimui. Šiuolaikinės technologijos padeda šiuos fermentus gaminti koncentruotu būdu, parenkant tam tikras formas, kurios geriau pasisavinamos žarnyne.

Ką reikia žinoti apie fermentus, būtinus virškinimui?

Didžioji fermentinė sistemos dalis yra išsidėsčiusi plonajame žarnyne. Jei kyla žarnyno uždegimas, gleivinė paburksta, parausta, sumažėja fermentų veiklumas.

Taip pat gali trūkti virškinimo fermentų dėl įvairių ligų. Pavyzdžiui, sergant lėtiniu pankreatitu prastėja virškinimas. Tai ligonis iškart pajunta, nes jautriausias fermentas yra atsakingas už riebalų virškinimą. Mažiau nukenčia fermentai, atsakingi už angliavandenių ir baltymų virškinimą. Jei valgiaraštyje vyrauja tik vienos rūšies maisto medžiagos, pavyzdžiui, vien baltymai arba vien angliavandeniai, reaguos ir žarnynas – keisis mikroflora, o tai atsilieps virškinimui. Tokiais atvejais tikslinga mitybą papildyti septynių augalinės kilmės fermentų ir augalų deriniu. Toks derinys turi dvi esmines funkcijas: pagreitina procesus neišbalansuodamas virškinimo sistemos ir padeda geriau pasisavinti maistines medžiagas.

Ar fermentų gamybai svarbus žmogaus amžius?

Pastebėta, kad senstant silpnėja visos organizmo funkcijos, taip pat fermentų gamyba. Tai – natūralus procesas. Todėl augalinės kilmės preparatai gali padėti reguliuoti virškinimą. Ne veltui visame pasaulyje daug lėšų skiriama programoms, kurių tikslas nustatyti, kaip įmanoma pristabdyti senėjimą. Siekiama, kad kuo ilgiau žmogus būtų sveikesnis, kad kuo mažiau turėtų lėtinių ligų, nes jų gydymas – tai didelės ekonominės išlaidos. Esminis dalykas – kuo ilgiau išlaikyti organizmą be ligų, tokią apsaugą gali teikti ne tik vitaminai, mineralai, bet ir fermentai.

Mitybos specialistai teigiamai atsiliepia apie raugintus produktus. Ką manote jūs?

Rauginti produktai yra svarbūs keičiant mitybą. Įrodyta, kad natūralios fermentacijos metu susidaro daug veiklių medžiagų, kurios teigiamai veikia organizmą, nes praturtina ir gerina mikroflorą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu, taip pat vėžio prevencija. Neabejoju, kad ateityje Nobelio premija medicinos srityje gali atitekti mokslininkams, kurie tyrinėja žarnyno mikroflorą, nes nustatyta, kad 80 proc. imuniteto glūdi žarnyne.

Ką patartumėte bandančiam atsikratyti antsvorio žmogui?

Daugelis žmonių galvoja, kad su mityba galima eksperimentuoti, nors tai gali atsiliepti sveikatai. Todėl gydytojui yra svarbiausia, kad žmogus pasirinktų tai, kas jam labiausiai tinka. Žmogus, atėjęs pas dietologą, namų darbų gaus užduotį rašyti dienoraštį, ką jis valgo, o paskui kartu bus aptariamos esminės klaidos, ką reikėtų keisti, koreguoti. Daug įtakos turi iš vaikystės atsineštos valgių gaminimo tradicijos, šeimos įpročiai. Nėra visiems tinkamo recepto, ką valgyti. Didžiausia klaida, kad žmonės stengiasi atsikratyti antsvorio „čia ir dabar“, nori tai padaryti vos per vieną savaitę, nors tukimas tęsėsi keliasdešimt metų. Žmogus siekia atrodyti taip kaip atrodė būdamas mokinys ar studentas. Tokio tikslo neįmanoma įgyvendinti. Negalime būti tokie kaip jaunystėje. Tikslai turi būti realūs, o motyvacija, dėl ko norime atsikratyti antsvorio, aiški.